VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

R. Dargis: „Dabar galėsime dar labiau paskatinti užsienyje studijuojančius sugrįžti į Lietuvą“

Spalio 14 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir VšĮ „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Seimo Pirmininkė pasveikino Lietuvos edukologijos universitetą su 80 metų veiklos jubiliejumi

Minint Lietuvos edukologijos universiteto 80-ies metų jubiliejų, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė šia proga pasveikino universiteto rektorių Algirdą Gaižutį ir visą universiteto bendruomenę. skaityti »

Kokių permainų reikia mokslui ir studijoms Lietuvoje?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje. skaityti »

Verslininkai taps universitetų partneriais

Verslas visada yra dinamiškesnis, o universitetai konservatoriškesni. Kaip suderinti šiuos prieštaravimus ir abiejų pusių interesus, sprendžiant IT specialistų trūkumo problemą, tarėsi Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai. skaityti »

VU Biotechnologijos institutas švenčia 40 metų sukaktį

Minėdamas 40 metų sukaktį, spalio 15 d. Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas rengia konferenciją „Biotechnologija Lietuvoje: 40 metų mokslo ir verslo partnerystei“, kurioje mokslininkai dalysis sėkmės istorijomis, apžvelgs ateities iššūkius ir perspektyvas. skaityti »

ŠMKK apsisprendė, koks studentas turėtų būti laikomas gerai besimokančiu

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) spalio 14 d. posėdyje svarstė pasiūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3377. skaityti »

Paskirtos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose. skaityti »

Pasauliniame reitinge – VDU šuolis aukštyn

VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas sulaukė tarptautinio pripažinimo ir pagerino savo poziciją pasauliniame verslo universitetų ir mokyklų reitinge „Eduniversal“ – fakultetui pirmą kartą skirtas aukštas trijų palmės lapelių reitingas. skaityti »

Du iš trijų turtingiausių lietuvių savo vaikams karjeros linki Lietuvoje

SEB banko duomenimis, 48 proc. didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų užsienyje. Visgi Lietuvoje to pageidautų tik trečdalis (32 proc.) didelį turtą valdančių žmonių. skaityti »

MRU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Bogoros universitetu iš Indonezijos

Spalio 13 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko iškilmingas MRU ir Bogoro žemės ūkio universiteto (Indonezija) bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. skaityti »