VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto durys atviros moksleiviams

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas jau penktus metus kviečia vyresnių klasių moksleivius dalyvauti seminarų cikle „ISM Moksleivių universitetas“. skaityti »

KTU – Nobelio premijos laureato Anilo Markandya paskaitos

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankysis ir paskaitas skaitys bei kūrybines dirbtuves ves Nobelio premijos laureatas Anilas Markandya. skaityti »

JAV pristatomas Lietuvos atviros prieigos tyrimų centrų tinklas „Open R&D Lithuania“

Spalio 12–16 d. švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė su Lietuvos mokslo ir verslo misija lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bostone ir Čikagoje mūsų šalies delegacija pristatys Lietuvoje veikiantį atviros prieigos tyrimų centrų tinklą „Open R&D Lithuania”. skaityti »

Vilniuje veiks naujas interaktyvus Mokslo centras

Savivaldybėje pasirašytas ketinimų protokolas steigti naują Mokslo centrą Vilniuje. Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su Mokslo centro steigimo iniciatyvine grupe – universitetų, verslo, pramoninkų, lazerių asociacijų atstovais – aptarti jo idėją, koncepciją ir išskirtinumą. skaityti »

Vilniaus universitetas perims prestižinio Europos universiteto patirtį

Spalio 6–8 d. Vilniaus universitete lankosi pirmaujančio Švedijoje ir į geriausių universitetų pasaulyje šimtuką patenkančio Lundo universiteto delegacija. skaityti »

KTU sukurtas išmanusis pleistras naikina net antibiotikams atsparias bakterijas

„Mane žavi galimybė sukurti inovaciją, kuri palengvintų sergančių žmonių kančias, pagreitintų ligonių gijimą. Išmanusis pleistras – tai pirmoji idėja, kurią bandau įgyvendinti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė susitiko su jai viešą laišką parašiusiu mokiniu

Internete viešą laišką švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei paskelbęs Kauno „Santaros“ gimnazijos mokinys Tautvydas Kiršys lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje. skaityti »

Nobelio medicinos premija – už vaistus parazitinėms ligoms gydyti

Paskelbta Nobelio premija medicinos srityje. Ją pasidalijo JAV mokslininkas Williamas C. Campbellas, japonų mokslininkas mikrobiologas Satoshi Ōmura ir kinų tradicinės medicinos specialistė Youyou Tu už atrastus vaistus, skirtus parazitinėms ligoms gydyti. skaityti »

Iškilmingai įteikta Meilės Lukšienės premija

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė per renginį, skirtą Tarptautinei mokytojų dienai, įteikė Meilės Lukšienės premiją šių metų laureatei – Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos socialinei pedagogei Kristinai Stankutei-Matei. skaityti »

Šalies mokytojams – Prezidentės sveikinimas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino visus Lietuvos mokytojus Tarptautinės mokytojų dienos proga. skaityti »