VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

KTU „EDU Lab“ – dėstytojų eksperimentams skirta erdvė

„Laboratorija – tai nebūtinai tik mėgintuvėlių ir mokslinės įrangos „prikimšta“ patalpa. Visų pirma, tai vieta, kurioje laukiamos naujos idėjos, atliekami įvairūs tyrimai, bandymai. skaityti »

Jaunieji lietuvių dizaineriai ir iliustratoriai prisistatys Londono dizaino festivalyje

Š. m. rugsėjo 24–27 dienomis trys konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2015“ laureatės ir trys jaunosios kartos iliustratoriai bei grafiniai dizaineriai prisistatys Londono dizaino festivalyje. skaityti »

Nuo pirmos klasės – interaktyvios ir žaismingos pamokos

Naujais mokslo metais dar viena Lietuvos mokykla savo mokiniams ir mokytojams atvėrė „Aktyvios klasės“ duris. skaityti »

Veiklą pradedančiam Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai

Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto įkurtas Tyrimų centras suformavo perspektyvių talentingų mokslininkų komandą ir pradeda aktyvią veiklą. skaityti »

Neformaliojo švietimo krepšeliu reikia pasinaudoti iki spalio 1 dienos

Tėveliai, norintys pasinaudoti valstybės skiriamu finansavimu neformaliajam vaikų švietimui, turėtų suskubti. Paslaugų sutartis su neformaliojo vaikų švietimo teikėjais – organizacijomis ar laisvaisiais mokytojais – būtina sudaryti iki 2015 m. spalio 1 dienos. skaityti »

Vilniaus universitetas atvirų durų dieną pasiūlys platų veiklų spektrą

Rugsėjo 18 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) organizuojama atvirų durų diena. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė su LVK nariais aptarė švietimo problemas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) išplėstiniame prezidiumo posėdyje. skaityti »

Geriausių pasaulio universitetų sąraše Vilniaus universitetas priartėjo prie 500-uko

Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ Vilniaus universitetui skirta rekordiškai aukšta vieta: tarp 501–550 pozicijų. Pernai šiame reitinge Vilniaus universitetas buvo tarp 551–600 geriausių pasaulio universitetų. skaityti »

Mokytis lietuvių kalbos studentė atvyko iš Kinijos

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad iki rugsėjo 21 d pratęsiamas terminas teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti. skaityti »