VU ieško bendradarbiavimo nišų su Hondūro Respublika

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 2 d. trečiadienis

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas susitiko su Hondūro Respublikos ambasadoriumi Roberto Floresu Bermúdezu.

Svečias domėjosi VU, jo ryšiais su privačiu sektoriumi. Rektorius paaiškino, kad universiteto bendravimas su privačiu sektoriumi remiasi keliais dalykais: konkrečiomis studijų programomis, dėl kurių partnerių atstovai išreiškia pageidavimus, bendradarbiavimu su verslininkais, mokslo ir technologijų parkų statyba, universiteto naryste daugelyje pramonės asociacijų.

„Svarbu, kad verslininkai galėtų apsilankyti mokslo centruose ir savo akimis pamatyti, kas juose vyksta. Verslo atstovai turi komunikuoti su mokslininkais. Tą matome CERN‘e, į kurį visiems norintiems organizuojamos ekskursijos. Ypač svarbu tai, kad mokslininkų darbo aplinką pamatytų jauni žmonės“, – įsitikinęs VU vadovas.

„Siekiu Hondūre sukurti universitetų tinklą, kuris galėtų susijungti su tokiais universitetais kaip šis remiant ERASMUS+ programai, nes neturime pakankamai išteklių, kad galėtume studentus išsiųsti į įvairius pasaulio universitetus“, – vieną savo siekių įvardijo R. Floresas Bermúdezas. Jis teigė matantis bendradarbiavimo galimybių tarp Vilniaus ir Hondūro universitetų.

VU rektorius patikino, kad dėstytojai ir studentai iš Hondūro čia labai laukiami, tačiau jie turės atitikti tam tikrus reikalavimus.

Hondūro Respublikoje, turinčioje aštuonis milijonus gyventojų, yra šeši universitetai.

R. Floresas Bermúdezas diplomatinę karjerą pradėjo 1977 m. 1999–2002 m. jis buvo Hondūro Respublikos finansų ministras. Yra dirbęs Jungtinių Tautų organizacijoje, o šiuo metu eina Hondūro Respublikos ambasadoriaus pareigas Nyderlanduose, Švedijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »