VU infrastruktūros atnaujinimas – studijų programų konkurencingumui didinti

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 24 d. ketvirtadienis

Vilniaus universitetas (VU) ir toliau tvirtai žengia atsinaujinimo, modernėjimo, konkurencingumo, kartu ir tarptautiškumo didinimo keliu. Vienas būdų – nuolatinės pastangos ir investicijos studijų kokybei gerinti, kur svarbus vaidmuo tenka šiuolaikinėms technologijoms bei moderniai infrastruktūrai. Tuo tikslu baigiamas įgyvendinti daugiau kaip ketverių metų trukmės 4 mln. eurų viršijantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas valstybės projektas „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“ (VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009).

Pasak projekto įgyvendinimo komandos, šios investicijos buvo skirtos septynių VU struktūrinių padalinių – Filologijos, Komunikacijos, Filosofijos, Kauno humanitarinio fakultetų, Užsienio kalbų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutų bei Bibliotekos – studijų bazei atnaujinti.

Įgyvendinant projektą iš esmės buvo atnaujinta Kauno humanitarinio fakulteto infrastruktūra – nenaudojamas avarinės būklės pastatas tapo moderniu žinių prieigos centru su kompiuterizuotomis darbo vietomis, leidžiančiu naudotis VU prenumeruojamomis tarptautinėmis mokslinės literatūros duomenų bazėmis. Ši šiuolaikiška biblioteka gerokai palengvina darbą ir naudojimąsi informaciniais ištekliais. Fakultete taip pat įrengta viena moderniausių Lietuvoje audiovizualinio vertimo ir nuotolinio mokymo laboratorijų, ji aprūpinta sinchroninio vertimo įranga. Tokie esminiai atsinaujinimo darbai sudarė sąlygas atsirasti naujai šiuolaikiškai ir absolventams patraukliai bakalauro studijų programai „Audiovizualinis vertimas“, praplėtė studijų galimybes kitų bakalauro ir magistrantūros programų studentams.

Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pasitiko savo infrastruktūrą atnaujinęs modernia žmogaus elgesiui ir raidai tyrinėti skirta įranga. Kartu su Gamtos mokslų fakultetu įkurta mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (HUMRE), kuri įsitraukė į tarptautinę Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūrą (SHARE) ir atveria galimybes visų pakopų studentams bei mokslininkams naudotis tarptautinėmis mokslinių tyrimų duomenų bazėmis, įranga, instrumentais, mokslinėmis ir technologinėmis paslaugomis. Tai savo ruožtu suteikia galimybę atlikti kokybiškus, multidisciplininius tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus: sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją, žmogaus elgesio ir funkcionalumo įvertinimą ir pan.

Projektas pakeitė ir Užsienio kalbų instituto studijų kokybę. Suremontuotos auditorijos, interaktyvi vaizdo ir garso technika, naujausia programinė įranga Robotel Smart Class, anglų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbų mokymo programų paketai jau šiandien gerina praktinį tekstinės, vaizdinės ir garsinės informacijos įsisavinimą savarankiškai.

VU biblioteka – valstybinės reikšmės biblioteka, turinti vertingas kultūros paveldo kolekcijas, reikalaujančias ypatingo saugumo užtikrinimo. Projekto įgyvendinimo metu suremontavus patalpas bibliotekoje buvo įrengta automatizuota įeigos sistema, grįsta MIFARE kodo nuskaitymo technologija, leidžiančia atskirti galiojančius pažymėjimus nuo negaliojančių. Tokia sistema garantuoja, kad į bibliotekos patalpas pateks tik vartotojai, turintys galiojančius pažymėjimus.

Įgyvendinant projektą prie naujai įrengto informacinio stalo visomis bibliotekos darbo valandomis dirba informacijos specialistai, galintys suteikti lankytojams būtinas paslaugas ir reikalingą informaciją. Šioje erdvėje yra įrengtas ir leidinių grąžinimo įrenginys, leidžiantis taupyti darbo ir studijų laiką ir greitai grąžinti knygas bibliotekai.

Suremontavus Filologijos fakulteto auditorijas ir įrengus vėdinimo sistemą sukurta 42 vietų Kalbų mokymo laboratorija, ji aprūpinta kalbų mokymo laboratorine įranga, skirta anglų, ispanų, italų, prancūzų, vokiečių kalbų studijoms. Įsigyti tekstynų ir universalių programų įrankių paketai, vaizdo projektavimo sistemos. Tai paskatino plačiau taikyti e. mokymo(si) privalumus, organizuoti nuotolines įvairių šalies regionų, užsienio lektorių paskaitas, konferencijas. Planuojama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą rengiant kompleksinius tarptautinius kursus, kurie remiasi ir e. mokymosi metodais. Taigi toks projektas – ir puiki tarptautinių ryšių su užsienio partneriais stiprinimo priemonė.

Komunikacijos fakulteto studentų pasirengimą savarankiškai profesinei veiklai ir modernius komunikacijos ir informacijos mokslų tyrimus užtikrins visiškai naujai pagal griežtus reikalavimus rekonstruotos ir modernia įranga aprūpintos mokomosios radijo ir televizijos studijų laboratorijos, atnaujinta Paveldo skaitmeninimo laboratorija, Mokomoji leidykla. Fakulteto darbuotojų teigimu, naujais mokslo metais jų turima studijų bazė niekuo nesiskiria nuo panašių technologinių infrastruktūrų profesinėje aplinkoje ir geriausiuose užsienio universitetuose, vykdančiuose komunikacijos ir informacijos studijų programas.

Šis baigiamas įgyvendinti infrastruktūros atnaujinimo projektas deda pamatus naujam kokybiniam proveržiui įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų studijų srityse. Per studijas įgytos teorinės žinios ir paktiniai įgūdžiai leis studentams sėkmingiau integruotis į darbo rinką, gautas studijuojant žinias pritaikyti praktikoje ir intensyviai dalyvauti Lietuvos ir užsienio institucijų vykdomuose moksliniuose tyrimuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. skaityti »

Mokytojai kviečiami tobulintis Japonijoje

Japonijos ambasada skelbia konkursą Japonijos Vyriausybės finansuojamoms studijoms Japonijoje pagal mokytojų profesinio tobulinimosi programą. skaityti »

LEU kviečia dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame studijų kurse

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kviečia dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame studijų kurse „The Implementation of Inclusive Education in School“. skaityti »

VU alumnams už projektą „Galia nugalėti“ – tarptautinis apdovanojimas

Dokumentinis agentūros „Nanook“ projektas „Galia nugalėti“, pasakojantis apie Lietuvos parolimpiečius, įvertintas kaip geriausias tarptautinis 2016 metų multimedijos žurnalistikos darbas New Media Writing konkurse. skaityti »

Pripažinimą pelnęs jaunasis mokslininkas V. Šadauskas: „Kiekvienas tyrimas turi turėti praktinę naudą“

Baigiantis kalendoriniams metams Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) išrinko geriausius magistro darbus. skaityti »

Išsirinkite mokyklą interaktyviajame Vilniaus mokyklų žemėlapyje

Nuo šiol išsirinkti mokyklą sostinės mokiniams ir jų tėvams bus daug paprasčiau – sukurtas interaktyvusis sostinės mokyklų žemėlapis. skaityti »

Pradedami specialiai viešajam sektoriui sukurti virtualūs mokymai

Jau šį mėnesį bus pristatyti mokslininkų sukurti virtualūs mokymosi modeliai, kurie lietuvių ir anglų kalbomis bus prieinami kiekvienam mūsų šalies viešojo sektoriaus darbuotojui. skaityti »

ŠMM ir profsąjungos sutarė dėl esminių etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų

Švietimo profesinių sąjungų ir švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų susitikime pristatytos ir aptartos etatinio mokytojų darbo tvarkos alternatyvos. skaityti »

Mokslininkas paaiškino, kodėl sunku išmokti lietuvių kalbą

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. skaityti »

Mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime

Šiemet, prieš baigdami mokslo metus, bendrojo ugdymo mokyklų antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai galės dalyvauti Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. skaityti »