VU infrastruktūros atnaujinimas – studijų programų konkurencingumui didinti

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 24 d. ketvirtadienis

Vilniaus universitetas (VU) ir toliau tvirtai žengia atsinaujinimo, modernėjimo, konkurencingumo, kartu ir tarptautiškumo didinimo keliu. Vienas būdų – nuolatinės pastangos ir investicijos studijų kokybei gerinti, kur svarbus vaidmuo tenka šiuolaikinėms technologijoms bei moderniai infrastruktūrai. Tuo tikslu baigiamas įgyvendinti daugiau kaip ketverių metų trukmės 4 mln. eurų viršijantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas valstybės projektas „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“ (VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009).

Pasak projekto įgyvendinimo komandos, šios investicijos buvo skirtos septynių VU struktūrinių padalinių – Filologijos, Komunikacijos, Filosofijos, Kauno humanitarinio fakultetų, Užsienio kalbų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutų bei Bibliotekos – studijų bazei atnaujinti.

Įgyvendinant projektą iš esmės buvo atnaujinta Kauno humanitarinio fakulteto infrastruktūra – nenaudojamas avarinės būklės pastatas tapo moderniu žinių prieigos centru su kompiuterizuotomis darbo vietomis, leidžiančiu naudotis VU prenumeruojamomis tarptautinėmis mokslinės literatūros duomenų bazėmis. Ši šiuolaikiška biblioteka gerokai palengvina darbą ir naudojimąsi informaciniais ištekliais. Fakultete taip pat įrengta viena moderniausių Lietuvoje audiovizualinio vertimo ir nuotolinio mokymo laboratorijų, ji aprūpinta sinchroninio vertimo įranga. Tokie esminiai atsinaujinimo darbai sudarė sąlygas atsirasti naujai šiuolaikiškai ir absolventams patraukliai bakalauro studijų programai „Audiovizualinis vertimas“, praplėtė studijų galimybes kitų bakalauro ir magistrantūros programų studentams.

Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pasitiko savo infrastruktūrą atnaujinęs modernia žmogaus elgesiui ir raidai tyrinėti skirta įranga. Kartu su Gamtos mokslų fakultetu įkurta mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (HUMRE), kuri įsitraukė į tarptautinę Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūrą (SHARE) ir atveria galimybes visų pakopų studentams bei mokslininkams naudotis tarptautinėmis mokslinių tyrimų duomenų bazėmis, įranga, instrumentais, mokslinėmis ir technologinėmis paslaugomis. Tai savo ruožtu suteikia galimybę atlikti kokybiškus, multidisciplininius tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus: sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją, žmogaus elgesio ir funkcionalumo įvertinimą ir pan.

Projektas pakeitė ir Užsienio kalbų instituto studijų kokybę. Suremontuotos auditorijos, interaktyvi vaizdo ir garso technika, naujausia programinė įranga Robotel Smart Class, anglų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbų mokymo programų paketai jau šiandien gerina praktinį tekstinės, vaizdinės ir garsinės informacijos įsisavinimą savarankiškai.

VU biblioteka – valstybinės reikšmės biblioteka, turinti vertingas kultūros paveldo kolekcijas, reikalaujančias ypatingo saugumo užtikrinimo. Projekto įgyvendinimo metu suremontavus patalpas bibliotekoje buvo įrengta automatizuota įeigos sistema, grįsta MIFARE kodo nuskaitymo technologija, leidžiančia atskirti galiojančius pažymėjimus nuo negaliojančių. Tokia sistema garantuoja, kad į bibliotekos patalpas pateks tik vartotojai, turintys galiojančius pažymėjimus.

Įgyvendinant projektą prie naujai įrengto informacinio stalo visomis bibliotekos darbo valandomis dirba informacijos specialistai, galintys suteikti lankytojams būtinas paslaugas ir reikalingą informaciją. Šioje erdvėje yra įrengtas ir leidinių grąžinimo įrenginys, leidžiantis taupyti darbo ir studijų laiką ir greitai grąžinti knygas bibliotekai.

Suremontavus Filologijos fakulteto auditorijas ir įrengus vėdinimo sistemą sukurta 42 vietų Kalbų mokymo laboratorija, ji aprūpinta kalbų mokymo laboratorine įranga, skirta anglų, ispanų, italų, prancūzų, vokiečių kalbų studijoms. Įsigyti tekstynų ir universalių programų įrankių paketai, vaizdo projektavimo sistemos. Tai paskatino plačiau taikyti e. mokymo(si) privalumus, organizuoti nuotolines įvairių šalies regionų, užsienio lektorių paskaitas, konferencijas. Planuojama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą rengiant kompleksinius tarptautinius kursus, kurie remiasi ir e. mokymosi metodais. Taigi toks projektas – ir puiki tarptautinių ryšių su užsienio partneriais stiprinimo priemonė.

Komunikacijos fakulteto studentų pasirengimą savarankiškai profesinei veiklai ir modernius komunikacijos ir informacijos mokslų tyrimus užtikrins visiškai naujai pagal griežtus reikalavimus rekonstruotos ir modernia įranga aprūpintos mokomosios radijo ir televizijos studijų laboratorijos, atnaujinta Paveldo skaitmeninimo laboratorija, Mokomoji leidykla. Fakulteto darbuotojų teigimu, naujais mokslo metais jų turima studijų bazė niekuo nesiskiria nuo panašių technologinių infrastruktūrų profesinėje aplinkoje ir geriausiuose užsienio universitetuose, vykdančiuose komunikacijos ir informacijos studijų programas.

Šis baigiamas įgyvendinti infrastruktūros atnaujinimo projektas deda pamatus naujam kokybiniam proveržiui įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų studijų srityse. Per studijas įgytos teorinės žinios ir paktiniai įgūdžiai leis studentams sėkmingiau integruotis į darbo rinką, gautas studijuojant žinias pritaikyti praktikoje ir intensyviai dalyvauti Lietuvos ir užsienio institucijų vykdomuose moksliniuose tyrimuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »