VU infrastruktūros atnaujinimas – studijų programų konkurencingumui didinti

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 24 d. ketvirtadienis

Vilniaus universitetas (VU) ir toliau tvirtai žengia atsinaujinimo, modernėjimo, konkurencingumo, kartu ir tarptautiškumo didinimo keliu. Vienas būdų – nuolatinės pastangos ir investicijos studijų kokybei gerinti, kur svarbus vaidmuo tenka šiuolaikinėms technologijoms bei moderniai infrastruktūrai. Tuo tikslu baigiamas įgyvendinti daugiau kaip ketverių metų trukmės 4 mln. eurų viršijantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas valstybės projektas „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“ (VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009).

Pasak projekto įgyvendinimo komandos, šios investicijos buvo skirtos septynių VU struktūrinių padalinių – Filologijos, Komunikacijos, Filosofijos, Kauno humanitarinio fakultetų, Užsienio kalbų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutų bei Bibliotekos – studijų bazei atnaujinti.

Įgyvendinant projektą iš esmės buvo atnaujinta Kauno humanitarinio fakulteto infrastruktūra – nenaudojamas avarinės būklės pastatas tapo moderniu žinių prieigos centru su kompiuterizuotomis darbo vietomis, leidžiančiu naudotis VU prenumeruojamomis tarptautinėmis mokslinės literatūros duomenų bazėmis. Ši šiuolaikiška biblioteka gerokai palengvina darbą ir naudojimąsi informaciniais ištekliais. Fakultete taip pat įrengta viena moderniausių Lietuvoje audiovizualinio vertimo ir nuotolinio mokymo laboratorijų, ji aprūpinta sinchroninio vertimo įranga. Tokie esminiai atsinaujinimo darbai sudarė sąlygas atsirasti naujai šiuolaikiškai ir absolventams patraukliai bakalauro studijų programai „Audiovizualinis vertimas“, praplėtė studijų galimybes kitų bakalauro ir magistrantūros programų studentams.

Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pasitiko savo infrastruktūrą atnaujinęs modernia žmogaus elgesiui ir raidai tyrinėti skirta įranga. Kartu su Gamtos mokslų fakultetu įkurta mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (HUMRE), kuri įsitraukė į tarptautinę Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūrą (SHARE) ir atveria galimybes visų pakopų studentams bei mokslininkams naudotis tarptautinėmis mokslinių tyrimų duomenų bazėmis, įranga, instrumentais, mokslinėmis ir technologinėmis paslaugomis. Tai savo ruožtu suteikia galimybę atlikti kokybiškus, multidisciplininius tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus: sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją, žmogaus elgesio ir funkcionalumo įvertinimą ir pan.

Projektas pakeitė ir Užsienio kalbų instituto studijų kokybę. Suremontuotos auditorijos, interaktyvi vaizdo ir garso technika, naujausia programinė įranga Robotel Smart Class, anglų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbų mokymo programų paketai jau šiandien gerina praktinį tekstinės, vaizdinės ir garsinės informacijos įsisavinimą savarankiškai.

VU biblioteka – valstybinės reikšmės biblioteka, turinti vertingas kultūros paveldo kolekcijas, reikalaujančias ypatingo saugumo užtikrinimo. Projekto įgyvendinimo metu suremontavus patalpas bibliotekoje buvo įrengta automatizuota įeigos sistema, grįsta MIFARE kodo nuskaitymo technologija, leidžiančia atskirti galiojančius pažymėjimus nuo negaliojančių. Tokia sistema garantuoja, kad į bibliotekos patalpas pateks tik vartotojai, turintys galiojančius pažymėjimus.

Įgyvendinant projektą prie naujai įrengto informacinio stalo visomis bibliotekos darbo valandomis dirba informacijos specialistai, galintys suteikti lankytojams būtinas paslaugas ir reikalingą informaciją. Šioje erdvėje yra įrengtas ir leidinių grąžinimo įrenginys, leidžiantis taupyti darbo ir studijų laiką ir greitai grąžinti knygas bibliotekai.

Suremontavus Filologijos fakulteto auditorijas ir įrengus vėdinimo sistemą sukurta 42 vietų Kalbų mokymo laboratorija, ji aprūpinta kalbų mokymo laboratorine įranga, skirta anglų, ispanų, italų, prancūzų, vokiečių kalbų studijoms. Įsigyti tekstynų ir universalių programų įrankių paketai, vaizdo projektavimo sistemos. Tai paskatino plačiau taikyti e. mokymo(si) privalumus, organizuoti nuotolines įvairių šalies regionų, užsienio lektorių paskaitas, konferencijas. Planuojama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą rengiant kompleksinius tarptautinius kursus, kurie remiasi ir e. mokymosi metodais. Taigi toks projektas – ir puiki tarptautinių ryšių su užsienio partneriais stiprinimo priemonė.

Komunikacijos fakulteto studentų pasirengimą savarankiškai profesinei veiklai ir modernius komunikacijos ir informacijos mokslų tyrimus užtikrins visiškai naujai pagal griežtus reikalavimus rekonstruotos ir modernia įranga aprūpintos mokomosios radijo ir televizijos studijų laboratorijos, atnaujinta Paveldo skaitmeninimo laboratorija, Mokomoji leidykla. Fakulteto darbuotojų teigimu, naujais mokslo metais jų turima studijų bazė niekuo nesiskiria nuo panašių technologinių infrastruktūrų profesinėje aplinkoje ir geriausiuose užsienio universitetuose, vykdančiuose komunikacijos ir informacijos studijų programas.

Šis baigiamas įgyvendinti infrastruktūros atnaujinimo projektas deda pamatus naujam kokybiniam proveržiui įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų studijų srityse. Per studijas įgytos teorinės žinios ir paktiniai įgūdžiai leis studentams sėkmingiau integruotis į darbo rinką, gautas studijuojant žinias pritaikyti praktikoje ir intensyviai dalyvauti Lietuvos ir užsienio institucijų vykdomuose moksliniuose tyrimuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »