VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Europos studentai: sieksime, kad tarptautinės patirties įgytų kas penktas

Vilniuje prasidėjo Europos studentus vienijančios organizacijos „Erasmus studentų tinklas“ (ESN) nacionalinių delegatų susirinkimas. skaityti »

VU išsirinko vieną pagrindinių valdymo organų – Tarybą

Paaiškėjo visa naujosios Vilniaus universiteto Tarybos sudėtis. skaityti »

Bus apdovanoti mokiniai, dalyvavę tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose, komandų vadovai ir mokytojai

Gruodžio 10 dieną 13 val. Prezidentūroje Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis iškilmingai apdovanos mokinius, tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojus, jų mokytojus, komandų vadovus. skaityti »

VGTU bendradarbiaus su Šiaulių oro uostu

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybės įmone Šiaulių oro uostas. skaityti »

Edukacinė medžiaga apie eurą: nuo ikimokyklinukų iki dvyliktokų

Lietuvos bankas parengė edukacinę ir metodinę medžiagą apie eurą, skirtą ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir įvairių amžiaus grupių mokiniams. skaityti »

2015 m. valstybės biudžete – daugiau lėšų švietimui

2015 m. valstybės finansavimas švietimui auga iki 47 mln. Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams didinti skiriama per 30 mln. Lt. Jų algos augs 10 proc., arba apie 200 Lt. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus apdovanoti geriausieji socialiniai pedagogai

Gruodžio 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, minint socialinės pedagogikos Lietuvoje 25-metį, bus apdovanoti 73 geriausieji šalies socialiniai pedagogai ir socialinės pedagogikos mokslui nusipelnę mokslininkai. skaityti »

Baltijos šalių universitetų rektoriai: aukštasis mokslas yra esminis konkurencinis veiksnys mūsų regione

„Aukštasis mokslas turėtų būti privalomas – tik taip galėsime konkuruoti Europoje“, – sakė Rygos technikos universiteto (RTU) rektorius Leonids Ribickis kasmetiniame Baltijos šalių technologijos universitetų rektorių susitikime. skaityti »

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti – efektyvus ES struktūrinių fondų investicijų naudojimas

Siekiant paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą būtina efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų naujojo periodo 2014–2020 m. investicijas, pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė gruodžio 1 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos surengtame Metų ekonomikos forume 2014. skaityti »

Tvarios energijos apdovanojimuose 1-ąją vietą užėmė „Schneider Electric“ Energijos universitetas

Kasmet Europos Komisijos rengiamuose Europos Tvarios energijos apdovanojimuose švietimo kategorijoje pirmoji vieta atiteko „Schneider Elactric“ Energijos universitetui – nemokamai internetinei švietimo programai skaityti »