VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos medicinos moksle – naujas etapas

Kaune kovo 25 d. 14 val. atidaromas integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras (Eivenių g. 4, Kaunas). skaityti »

Siemens skirs 122,8 tūkst. litų stipendijas geriausiems technologijų studentams Lietuvoje

Technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas skirs 122,8 tūkst. litų (35,5 tūkst. eurų) stipendijas dviems geriausiems mechanikos, elektronikos arba informatikos specialybių studentams. Jie pelnys 3,5 metų profesinę stažuotę Berlyne įkurtame „Siemens“ biure, gilins teorijos ir praktines mechatronikos žinias bei mokysis vokiečių kalbą. Tokią socialinę jaunimo mokymo programą „Siemens“ Lietuvoje įgyvendina pirmąjį kartą. skaityti »

Naujas VMI ir Kauno technologijos universiteto bendradarbiavimo etapas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI) ir Kauno technologijos universitetas (toliau — KTU) susitarė bendradarbiauti rengiant socialinių mokslų srities specialistus, mokslines konferencijas, seminarus bei populiarinti KTU studijų programas, vykdant studentų praktikas, keičiantis informacija apie abiejų institucijų vykdomus arba joms dalyvaujant atliekamus mokslinius tyrimus bei projektus. skaityti »

VGTU docento knygoje – perspektyvi telekomunikacijų inžinerijos tema

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas Artūras Medeišis tapo monografijos „Cognitive Radio Policy and Regulation“ vyriausiu redaktoriumi. skaityti »

KTU mokslininkų inovacija pristatyta JAV Kongresui ir NASA vadovui

Lietuvos mokslininkų inovacijos pripažįstamos pačiu aukščiausiu lygiu. JAV Kongresui ir NASA vadovui generolui, buvusiam astronautui Charlesui Boldenui buvo pristatyta Kauno technologijos universiteto (KTU) Telematikos mokslo centro mokslininkų sukurta intrakranijinio slėgio (galvospūdžio) neinvazinių matavimų technologija skaityti »

Moderniausiame pasaulyje branduolinės fizikos centre CERN – lietuviai mokslininkai, mokytojai, studentai

Kovo 13 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis lankosi moderniausiame pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centre CERN ir susitinka su čia dirbančiais lietuviais bei CERN mokytojų programos dalyviais iš Lietuvos. skaityti »

Europos Inovacijų konvente pristatyti Lietuvos mokslo prioritetai

Kovo 10–11 dienomis Briuselyje įvyko Europos Komisijos organizuojamas Inovacijų konventas, kuriame pristatyta Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai apžvalga ir mūsų šalies inovacijų prioritetai. skaityti »

Lietuvos edukologijos universitetas jungsis prie Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų konsorciumo

Lietuvos edukologijos universiteto Taryba priėmė sprendimą prisijungti prie Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų konsorciumo (UNIKON). skaityti »

„Nuo ryšių iki sėkmės. Universitetų ir verslo bendradarbiavimo sėkmės istorijos“

Siekiant stiprinti tarpsektorinę partnerystę tarp aukštojo mokslo institucijų ir įmonių, skatinti sisteminį bendradarbiavimą keičiantis patirtimi Šiaurės ir Baltijos šalyse, kovo 20 d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje, vyks tarptautinė konferencija „NUO RYŠIŲ IKI SĖKMĖS. Universitetų ir verslo bendradarbiavimo sėkmės istorijos“. skaityti »

VGTU kuria naują erdvę studentų verslo idėjoms brandinti

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) investuoja 6 milijonus litų į pirmąjį Lietuvoje Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centrą „LINK MENŲ fabriką“. skaityti »