VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Diplomus gauna pirmoji VU TSPMI politikos ir medijų magistro programos laida

Vilniaus universiteto Mažojoje auloje bus įteikti diplomai pirmajai politikos ir medijų magistro programos laidai. 2013 m. pradėtą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) programą baigia dvylika studentų. skaityti »

Naujųjų technologijų naudojimas kuria jaunimo ateitį

Šiaurės Lietuvos kolegija turėdama modernią infrastruktūrą ir technologinės pakraipos programų (Multimedijų technologijos, Kompiuterinių tinklų administravimas) siekia, kad naujosios technologijos būtų naudojamos sąmoningai, kad jų rezultatai palengvintų žmogaus gyvenimą ir informacijos sklaidą. skaityti »

Paskelbti „Veido“ „Mini Nobeliai“

Savaitraštis „Veidas“ jau trečią kartą rinko mokslininkus, vertus „Mini Nobelio“. Vieni pagrindinių kriterijų buvo jų darbų cituojamumas tarptautiniuose mokslo leidiniuose, tos srities mokslininkų apklausos rezultatai, kur įmanoma – ir įregistruoti patentai. Naujas kriterijus – mokslo darbų pritaikomumas, pridėtinė vertė valstybei. skaityti »

Ūkio ministras teigiamai vertina KTU vykstančius pokyčius

Kauno technologijos universitete (KTU) lankėsi LR ūkio ministras Evaldas Gustas ir LR viceministras Marius Skarupskas, kurie kartu su rektoriumi Petru Baršausku ir mokslo prorektore Asta Pundziene diskutavo apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei kaip šią sinergiją būtų galima sėkmingai plėtoti Lietuvoje. skaityti »

Aukštųjų mokyklų mugėje – darbo rinkos poreikio atspindžiai

Nors šiemet stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas laukia paprastesnės priėmimo sąlygos, tačiau 2014 m. naujovės būsimiems studentams atneša ne mažiau nežinomybės nei bet kuriais ankstesniais metais. skaityti »

Lietuvos moksleiviai dalysis mintimis apie genetinius tyrimus ir jų taikymą

DNR diena – tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas. Ji pasaulyje minima nuo 2003 m. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo. skaityti »

Rytų Europos partnerystės ir investicijų asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos edukologijos universitetu

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kartu su Rytų Europos partnerystės ir investicijų asociacija (REPIA) sausio 16 d. pasirašė bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį, kuria skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Sutartyje numatyta vykdyti bendrus taikomuosius tyrimus, reikalingus asociacijos nariams; panaudojant mokslinį potencialą, asociacijai pateikti inovatyvių idėjų; kartu dalyvauti rengiant ir įgyvendinant paramos projektus, finansuojamus Europos Sąjungos ir kitų finansinių institucijų. LEU ir REPIA nutarė sudaryti bendras darbo grupes ir bendradarbiauti tobulinant mokslo ir studijų programas, taip pat keistis informacija apie projektinę, socialinę, švietėjišką veiklą ir dalytis gerąja patirtimi, kviesti abiejų Šalių atstovus į organizuojamus renginius, mokymus, skatinti studentų praktikas, stažuotes, karjeros galimybes asociacijos verslo įmonėse, vykdyti kitą veiklą, naudingą abiems Šalims. LEU ir REPIA po ilgo ir konstruktyvaus bendravimo sutarė, jog, sprendžiant problemas ir poreikius, einama viena linkme, todėl ir ateities strateginė partnerystė bus naudinga abiems pusėms. Rytų Europos partnerystės ir investicijų asociacija (REPIA) įkurta 2011 m. Ji jungia virš 100 inovatyvių įmonių, kurių tikslas – kurti prekes ir paslaugas Lietuvoje, turint tikslą jas eksportuoti. Bendra įmonių apyvarta yra apie 100 milijonų litų. REPIA sudaro 5 klasteriai: IT, energetikos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, NT projektų vystymo ir statybos. Taip prie asociacijos įkurti du inovacijų pritraukimo ir eksporto skatinimo centrai. Dėl REPIA sukurtos infrastruktūros nuolat ieškomos ir pritraukiamos investicijos į asociacijos narių gamybinę infrastruktūrą, taip pat plečiamos esamos ir ieškomos naujos eksporto rinkos. skaityti »

Planuojama Olandų gatvėje įkurti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelį, investicijos gali siekti iki 200 mln. Lt

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti apie 4,75 ha teritorijos prie pastatų Olandų g. 21A detalųjį planą. Šioje teritorijoe įskūrusį Karo muziejų pakeis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelis. skaityti »

„Canon“ pristatė smulkioms ir vidutinėms įmonėms skirtus daugiafunkcinius spausdintuvus

„Canon“ pristatė du naujus „i-SENSYS“ nespalvotam spausdinimui skirtus daugiafunkcinius spausdintuvus – „MF6140dn“ ir „MF6180dw“. skaityti »

Moksleiviai kviečiami susipažinti su Vyriausybės veikla

Lietuvos mokyklų moksleiviai kviečiami dalyvauti trečiadieniais Vyriausybės rūmuose rengiamose ekskursijose, kurių metu bus galima susipažinti su Vyriausybės veikla, užsukti į Vyriausybės posėdį bei pamatyti, kaip priimami svarbiausi valstybės sprendimai. skaityti »