VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Steigiama Meilės Lukšienės premija mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams

Švietimo ir mokslo ministerija, įprasmindama habil.dr. Meilės Lukšienės mokslinę ir visuomeninę veiklą, steigia Meilės Lukšienės premiją mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams už ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslo darbus, taip pat ir už reikšmingą viso gyvenimo mokslinę veiklą. skaityti »

Šeštojoje verslumo savaitėje verslininkai stengsis įkvėpti jaunuosius ilja laursus

Lapkričio 18 d. visame pasaulyje prasidės Tarptautinė verslumo savaitė, kurią šeštą kartą minės ir Lietuva. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamoje verslumo savaitės atidarymo konferencijoje „Entrepreneurship in Lithuania“ garsūs Lietuvos verslininkai dalysis patirtimi su studentais, moksleiviais, aktyviu jaunimu, startuoliais. skaityti »

Užsienio kalbos ar skaičiuoti mintinai gali išmokti net keturmetis

Gruodžio 6–8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios parodos „Mokykla 2013“ dalyviai šiemet ne tik pristatys naujausią mokyklų įrangą, priemones, technologiniu požiūriu pažangias mokymosi sistemas, bet ir aibę alternatyvių tobulėjimo būdų. skaityti »

Modernus profesinis mokymas(is) – daugiau nei tikėtasi

Profesinis mokslas jau nebe toks, kokį matė esamų mokinių tėvai, nes praktiškas ir darbo rinkoje itin paklausias energetinių sistemų elektroniko, mechatroniko ir kitas specialybes galima įgyti ne technikos universitetuose, o besimokant inovatyviose profesinių mokyklų praktinio mokymo bazėse. skaityti »

SEB banke antrus metus iš eilės moksleiviai atliko praktiką

Daugiau nei 50 perspektyviausių ir labiausiai motyvuotų sostinės moksleivių praėjusią savaitę praleido atlikdami profesinę praktiką jų pasirinktose organizacijose. skaityti »

„Augu skaitydamas“ laimėtoja: „Skaitymas padeda siekti geresnių mokymosi rezultatų“

Dvejus metus iš eilės projekte „Augu skaitydamas“ kartu su seserimi dalyvaujančiai vilnietei Dovilei Kovaliūnaitei šiemet nusišypsojo sėkmė. Lapkričio 8 d. specialiai šiam projektui skirtoje TV laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ji nurungė 11 uoliausių jaunųjų Lietuvos skaitytojų ir laimėjo kelionę į Hario Poterio pramogų parką Londone. skaityti »

ISM vyko tarptautinis seminaras apie atvirą prieigą

Lapkričio 5–6 dienomis ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyko tarptautinis seminaras, organizuotas „OpenAIRE“ projekto, skirto atviros prieigos infrastruktūros ir šios srities tyrimų Europoje plėtrai, rėmuose. Renginio metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama atvirosios prieigos teisiniams klausimams bei efektyviausių verslo modelių atvirosios prieigos projektų palaikymui analizei bei paieškai. skaityti »

Karinių oro jėgų vadas tikrino kaip KTU GTI sekasi kurti raketinę įrangą

2013 m. lapkričio 4 d. KTU Gynybos technologijų institute lankėsi Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis, kuris drauge su kolegomis, domėjosi KTU GTI moksline baze, infrastruktūra, personalu bei vykdomais projektais. skaityti »

Parengtas Andragogo profesinės veiklos aprašas

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama plėsti mokymosi visą gyvenimą paslaugas, gerinti jų kokybę, didinti besimokančiųjų visą gyvenimą skaičių, patvirtino Andragogo profesinės veiklos aprašą. skaityti »

Visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje visiems Lietuvos abiturientams nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis – ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių. skaityti »