VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

NEC skelbia valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus

Nacionalinis egzaminų centras šiandien skelbia valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus. Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių tiek iš mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba. skaityti »

Anglų kalba versle iš pranašumo virto būtinybe

Anglų kalba šiandien yra būtinybė, nebe pranašumas, atkreipia dėmesį specialistai ir konstatuoja, kad nors anglų kalbos studijas mokyklose renkasi beveik 90 proc. moksleivių, abiturientai dažniausiai užsienio kalbos nemoka taip gerai, kad galėtų ją vartoti darbe. skaityti »

Naujoje VGTU studijų programoje sujungiami inžinerijos ir dizaino gebėjimai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kūrybiškus abiturientus kviečia pasirinkti naują specialybę – pramonės gaminių dizainą. skaityti »

Ateities specialybė – socialinė antropologija

Bakalauro studijas baigę absolventai jau suvokia, kad populiariausios, prestižinėmis laikomos specialybės nebūtinai atneša sėkmę – viskas priklauso nuo asmeninių savybių ir poreikių. „Specialistų kalvėmis“ vadinami universitetai ne visuomet yra tinkamas pasirinkimas – ypač siekiantiems ne tik profesinių žinių, bet ir asmeninio tobulėjimo bei platesnių karjeros galimybių. skaityti »

Mokslininkai juda žaliosios chemijos link

„Žalioji chemija“ – itin dviprasmiškai ir keistai skambantis derinys. Vilniaus universiteto Chemijos fakultete Organinės chemijos katedros mokslininkas doc. dr. Albinas Žilinskas su kolege iš VGTU doc. dr. Jolanta Sereikaite Baltijos šalių organinės chemijos konferencijoje („Balticum Organicum Syntheticum 2012“) parodė, kad kai kurias chemines reakcijas galima atlikti taip, jog, atskyrus reikalingus reakcijų produktus, likusios medžiagos praktiškai nedaro neigiamo poveikio gamtai. skaityti »

Projektas lituanistus skatina ieškoti modernių mokymo metodų

Vis labiau modernėjant visuomenei ir komunikacijos priemonėms šalies lituanistai pripažįsta, kad prie šių pokyčių turi taikytis ir lietuvių kalba, o mokymo metodai – nuolat kisti. skaityti »

VU nuo rudens semestro studentams pristato naujas užsienio kalbos mokymosi galimybes

Vilniaus universiteto studentai, norintys papildomai mokytis užsienio kalbų, nuo rudens semestro tai galės daryti universitete. Senato komisija priėmė sprendimą, kuriuo 500 pirmųjų studentų, iš dalies dotuojamų universiteto, galės tobulinti užsienio kalbos, neįtrauktos į studijų programą, žinias. skaityti »

VU – vienas iš tarptautiškiausių Europos universitetų

Vilniaus universitetas, kurio 117 darbuotojų skaitė paskaitas ir dalyvavo mokymuose užsienyje, užėmė 43–iąją vietą Europoje. Pagal studijoms ir praktikai išsiųstų studentų skaičių universitetas buvo 52–ojoje vietoje. skaityti »

Studijų sąlygos VDU sulaukė puikaus įvertinimo

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atitinka visus studijų sąlygų ir jų organizavimo kokybės reikalavimus, teigiama neseniai atliktame universiteto 2010–2012 metų realiųjų išteklių vertinime. Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, pagal standartinius kriterijus reguliariai vertinantis visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. skaityti »

Naujoje Lietuvos mokslo taryboje – keturi KTU profesoriai

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė parlamentui pristatė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ projektą (Nr. XIIP–652), kuriuo siūloma patvirtinti naują Lietuvos mokslo tarybos narių (LMT) sudėtį. Tarybos sudėtyje – ir 4 Kauno technologijos universiteto atstovai. skaityti »