VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos universitetai – vieni iš tarptautiškiausių Europoje

Paskelbus naujausią „Erasmus“ statistiką paaiškėjo, kad net du Lietuvos universitetai patenka tarp 100 tarptautiškiausių universitetų Europoje pagal dėstytojų, skaičiusių paskaitas užsienio institucijose, skaičių. 24-ąją vietą užėmė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o 43-ioje rikiavosi Vilniaus universitetas. skaityti »

Atnaujinami VU padalinių tinklalapiai: suvienodinta struktūra ir didesnis saugumo lygis

Įsibėgėjo VU Informacinių technologijų taikymo centro (ITTC) specialistų atliekami universiteto fakultetų, centrų ir institutų reprezentacinių tinklalapių atnaujinimo darbai. skaityti »

VDU lankysis antropologas iš Oksfordo universiteto

Balandžio 17 d., trečiadienį, 13 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–302) vyks dr. Roberto Parkino (Oksfordo universitetas) vieša paskaita „Louis Dumont: Hierarchy and Equality in India and the West“ („Louisas Dumontas: hierarchija ir lygybė Indijoje bei Vakaruose“). skaityti »

VDU prisideda sprendžiant virtualaus mobilumo problemas

Vytauto Didžiojo universitetas, 2010 m. pirmasis Lietuvoje pradėjęs „LLP/Erasmus“ virtualaus mobilumo sesijas, toliau tęsia veiklas šioje srityje. skaityti »

Peržiūrimas Mokslo ir studijų įstatymas

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia pirmąjį darbo grupės, rengsiančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, posėdį. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl 2009 m. priimto Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo. skaityti »

Lietuvos mokiniai jau devynioliktą kartą rungsis dailės olimpiadoje

XIX-oji Lietuvos mokinių dailės olimpiada šiemet pirmą kartą rengiama Vilniaus dailės akademijoje. Atrankas savo miestuose ir rajonuose laimėję 64 bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, lydimi pedagogų, susirinks lemiamam etapui balandžio 5-6 dienomis Vilniaus dailės akademijoje. skaityti »

Valstybei būtiniems specialistams rengti – tikslinis studijų finansavimas

Vykdant valstybės užsakymą dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Į tikslinę vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. skaityti »

Erdvė mokslo kūrybiškumui atsiskleisti – „Šlovės laboratorija“

Tarptautinis konkursas „Šlovės laboratorija“ ieško naujų mokslo balsų ir kviečia jaunuosius mokslininkus išmėginti jėgas konkurse. skaityti »

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras – apie tikrąją pokyčių mokyklą

2013 m. vėl atgimsianti pramonė bei paslaugų sektorius sukurs 82 proc. prognozuojamų naujų darbo vietų, o darbdaviai labiausiai ieškos kvalifikuotų specialistų – net bemaž pusė (47 proc.) steigiamų darbo vietų skiriama profesinių mokyklų absolventams, 35 proc. sudaro nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis ir tik 18 proc. darbo vietų – asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą. skaityti »

Vilniaus universitetas skelbia 2013 metų priėmimo taisykles

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija patvirtino 2013 metų priėmimo taisykles į pirmąją ir antrąją pakopas. Šiemet universitetas kviečia studijuoti 83 pirmosios pakopos ir 116 antrosios pakopos, tarp jų – vientisąsias teisės, medicinos ir odontologijos studijų programas. skaityti »