VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais iš Slovėnijos

Praeitą savatę Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankėsi svečiai iš Liublianos universiteto (Slovėnija) profesorius Roko Žarnic ir Barbara Vodopivec. Mokslininkai atstovavo ne tik savo universitetą, bet ir Europos statybų technologinę platformą (European Construction Technology Platform – ECTP), kurios FACH (Focus Area Cultural Heritage) veiklos koordinatorius šiuo metu yra profesorius Žarnic. skaityti »

Tarptautiniai ekspertai puikiai įvertino KTU telekomunikacijų studijų programą

2012 m. gruodžio mėnesį KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete apsilankiusi tarptautinė ekspertų komisija Studijų kokybės vertinimo centro užsakymu atliko pirmosios pakopos telekomunikacijų studijų programos išorinį vertinimą. Telekomunikacijų studijų programa tarptautinės ekspertų komisijos akredituota maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. skaityti »

Lietuvos pažanga inovacijų srityje – viena didžiausių ES

Lietuva, taip pat Estija ir Latvija pernai padarė didžiausią pažangą inovacijų diegimo srityje. Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę, iki šiol ji būdavo priskiriama prie menkų novatorių. skaityti »

Paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija

Švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. Vaikų literatūros premijos laureatais tapo rašytoja Vilė Vėl ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė Marta Rudytė. skaityti »

Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventai – darbdavių geidžiamiausi

Žurnalo „Veidas“ atlikto tyrimo duomenimis, tarp Kazimiero Simonavičiaus universitetą (KSU), Verslo ir vadybos akademiją (VVA) bei Lietuvos karo akademiją (LKA) baigusiųjų absolventų yra mažiausiai registruotų darbo biržoje ir per metus neįdarbintų absolventų. skaityti »

Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje – sidabro medaliai

Kovo 23 d. Liuksemburge baigėsi 11-oji Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada. Joje lietuviai iškovojo du komandinius sidabro medalių komplektus. skaityti »

Metodinėse dienose mokytojams – geriausia Lietuvos ir pasaulio ugdymo patirtis

Šių metų kovo 25–27 dienomis „Litexpo“ rūmuose vyks pedagogams skirtos metodinės dienos, per kurias jie galės susipažinti su ugdymo naujovėmis taikant įvairius mokymo metodus, informacines technologijas, interaktyvias mokymo priemones, netradicines mokymo aplinkas. skaityti »

Kosmosas legalizavosi Mykolo Romerio universitete

Šią savaitę Mykolo Romerio universitete (MRU)rinkosi pilna auditorija entuziastingų ir inovatyvių žmonių, kurių pagrindinis tikslas buvo suvokti kosmoso verslo ir teisės santykį bei atsakyti į klausimą „Kosmoso verslas ir teisė: mistika ar realybė“? Pasak renginio organizatoriaus ir pranešėjo Tomo Ambraso, “tai precedento neturintis atvejis, neabejotinai įeisiantis į Lietuvos teisės ir Lietuvos kosmoso istoriją.“ skaityti »

2001 m. savo gyvavimą baigė kosminė stotis „Mir“

2001 m. kovo 23 d. savo gyvavimą baigė kosminė stotis „Mir“, sudegdama atmosferoje virš Ramiojo vandenyno. skaityti »

Vis daugiau abiturientų nori laikyti informacinių technologijų, gamtos mokslų egzaminus

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39 980 kandidatų (2012 metais – 44 852 kandidatai). skaityti »