VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pasaulinis verslo universitetų reitingas: ISM – tarp 200 geriausių pasaulyje

Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pripažintas viena iš dviejų šimtų geriausių aukštųjų verslo mokyklų („TOP Business Schools“) pasaulyje. skaityti »

Vilniuje svečiuosis vaikų literatūros autoriai iš Šiaurės šalių

Lapkričio 13 d. 18 val. Vilniaus Universiteto Mažojoje auloje lankytojai kviečiami į susitikimą su išskirtiniais Šiaurės Šalių vaikų literatūros kūrėjais. skaityti »

Baltijos kelio matematikos olimpiadoje Lietuvos mokinių komanda užėmė trečiąją vietą

Tartu (Estija) lapkričio 8–12 d. vykusioje komandinėje Baltijos kelio matematikos olimpiadoje (Baltic Way 2012) Lietuvos komanda surinko 63 taškus (iš 100 galimų) ir užėmė trečiąją vietą. skaityti »

Projektas „MyUniversity“ suteiks prieigą tarpvalstybinėms aukštojo mokslo iniciatyvoms

Prieš kelias dienas pradėjo veikti projekto „MyUniversity ES“ superportalas. Naudodamiesi šia pažangia platforma visos Europos universitetai ir studentai turi unikalią galimybę įsitraukti į aplinką, skatinančią dialogą ir demokratinius procesus. skaityti »

„Saulėtekio slėnyje“ kuriami produktai konkurencingi pasaulinėse rinkose

Vilniuje Saulėtekio alėjoje įsikūrusio inovacijų ir mokslo centro „Saulėtekio slėnis“ pagrindinė misija – plėtoti verslumą ir inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės, pasaulio rinkose konkurencingus produktus. Šiuo metu lietuviškasis „silikono slėnis“ gali didžiuotis savo pašonėje užaugintu startuoliu „PriceOn“, pritraukusiu rekordinę investiciją. skaityti »

Diskutuota apie „žaliosios“ architektūros ateitį

Spalio 25 dieną Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) organizuota respublikinė mokslo konferencija „Žalioji“ architektūra: inovatyvus požiūris“. skaityti »

Studentų atstovai priėmė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo komodifikacijos

Spalio 26–28 d. Helsinkyje, Suomijoje vyko Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikimas (Nordic Organisational Meeting – NOM). skaityti »

KTU verslumo mokys Stanfordo ir Aalto universitetų dėstytojai

Kauno technologijos universitetas pirmasis Lietuvoje, bendradarbiaudamas su Aalto ir Stanfordo universitetais, organizuoja nemokamus dviejų savaičių „Venture Creation" mokymus norintiems įgyvendinti savo verslo idėjas ar įgyti daugiau žinių apie akademinių darbų komercalizavimą. skaityti »

Apdovanoti Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelnę užsienio lietuviai

Lapkričio 8 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įteikė Mokslo premijas trims užsienio lietuviams: Vokietijoje gyvenančiam chemikui Viliui Lėnertui, psichologui Romualdui Kriaučiūnui iš JAV ir biochemikui Skirmantui Kriaučioniui, dirbančiam Jungtinėje Karalystėje. skaityti »

Baltijos Asamblėjos mokslo premija – Lietuvos fizikui A. P. Piskarskui

Šiais metais Baltijos Asamblėjos tarptautinės apdovanojimų komisijos sprendimu Baltijos Asamblėjos mokslo premija bus įteikta Lietuvos fizikui akademikui prof. habil. dr. Algiui Petrui Piskarskui už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse. skaityti »