VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Studentai siūlo Švietimo ir mokslo ministrui taisyti senas klaidas, o ne daryti naujas

Šią savaitę Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą, Lietuvos aukštųjų mokyklų ir LAMA BPO vadovus dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas tobulinimo bei bendrojo priėmimo nuostatų 2014 metais. skaityti »

Du trečdaliai studentų teigia greičiausiai dalyvausiantys rinkimuose

Studentų apklausa rodo, kad Seimo rinkimuose tikrai dalyvaus 37 proc. studentų, dar 30 proc. teigia greičiausiai dalyvausiantys. Iš žadančių balsuoti penktadalis jau yra tvirtai apsisprendę, kam paskirs balsą, dar tiek pat linksta link vieno favorito, tačiau net 54 proc. apklaustųjų vis dar nežino, už ką balsuos. skaityti »

6–ąjį Konstitucijos egzaminą jau pasiryžo laikyti daugiau nei 30 tūkst. Lietuvos gyventojų

Konstitucijos egzaminas ir šiemet sulaukė didelio Lietuvos piliečių susidomėjimo. Dalyvauti spalio 4 d. vyksiančiame pirmajame Konstitucijos egzamino etape jau pareiškė norą daugiau nei 30 tūkst. mūsų šalies gyventojų. skaityti »

Gamtos tyrimų centras pristatys naujausius mokslinių tyrimų instrumentus

Rugsėjo 28 d. 11 val. Gamtos tyrimų centro padalinyje, Botanikos institute (Žaliųjų ežerų g. 49, Vilnius), visuomenei bus pristatoma moderni mokslinė laboratorijų įranga, skirta atlikti šiuolaikinius mokslinius tyrimus, eksperimentus, laboratorinius darbus gamtos mokslų srityje. skaityti »

Pristatytas pasirengimas 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui

Nuo 2013 m. visi Lietuvos abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti balandį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kurį laikė mokiniai iš mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų dėstoma kalba, rezultatai. skaityti »

Mokyklose per pamokas ar per tėvų susirinkimus rinkimų agitacija negali vykti

Švietimo ir mokslo ministerija dar kartą primena, kad mokyklose per pamokas ar mokinių neformaliojo ugdymo užsiėmimus rinkimų agitacija negali vykti. Mokyklų vadovai privalo laikytis ugdymo planuose nustatytų reikalavimų dėl savaitinių pamokų skaičiaus ir trukmės. skaityti »

Bus finansuojama 12 bendrų Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkų projektų

Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ posėdis. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti 12 mokslininkų mobilumo projektų. skaityti »

Atsiveria daugiau galimybių doktorantų mokslinei veiklai

Doktorantai turės palankesnes galimybes gauti papildomą finansavimą mokslinei veiklai. Vyriausybė patvirtino patikslintą Valstybės paramos doktorantams tvarką, išplečiančią akademinių išvykų, kurių išlaidos gali būti kompensuojamos, įvairovę. skaityti »

Mokslo šakų klasifikavimas atiduodamas į mokslo bendruomenės rankas

Lietuvos mokslo tarybai suteikta teisė nustatyti mokslo šakas. Tai padaryta siekiant lanksčiai ir efektyviai reaguoti į modernaus mokslo poreikius. Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos. skaityti »

„Philips“ įsitraukia į kovą su vėžiu

Tarptautinė sveikatos, apšvietimo ir buities technologijų lyderė „Philips“ paskelbė pradėsianti ilgametę plataus masto kampaniją prieš krūties vėžį. Jos metu bendrovė rems mokslinius tyrimus, vykdys šviečiamąsias programas ir sieks atkreipti visuomenės dėmesį socialinėmis akcijomis skaityti »