VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VU mokslininkų tiriamąjį darbą vainikavo straipsnis žurnale „Nature Publishing Group“

Žurnalas „Nature Structural & Molecular Biology“, kurį leidžia viena prestižiškiausių pasaulio mokslo leidyklų „Nature Publishing Group“, paskelbė grupės epigenetikos srityje dirbančių Lietuvos mokslininkų straipsnį skaityti »

Patvirtintas Lietuvos ir Armėnijos susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo ir mokslo srityje

Lietuva ir Armėnija bendradarbiaus švietimo ir mokslo srityje – Vyriausybė patvirtino dvišalio bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

Klaipėdoje tęsiasi verslumo mokymai jaunimui

Nuo šios savaitės Klaipėdos jaunimas įsitraukia į naują verslumo mokymų ciklą. Mokymus apie ryšių su klientais ir finansų vadybą ves profesorius Markku Virtanen ir docentas Jorma Pohtola. skaityti »

Tiesioginėje transliacijoje – garsaus interneto sociologo Aleksandro Bardo pranešimas apie interneto revoliuciją

Kaip suvaldyti interneto revoliuciją ir tinkamai ja pasinaudoti, siekiant sukurti pavyzdinę gyvenimo kokybę Lietuvoje? Apie tai šį ketvirtadienį, rugsėjo 20 d. per kasmetę Švedijos verslo apdovanojimų ceremoniją kalbės vienas garsiausių sociologų Aleksandras Bardas. skaityti »

Ūkio ministras skaitys paskaitas prestižiniuose JAV universitetuose

Ūkio ministras Rimantas Žylius vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu (rugsėjo 17–25 d.) skaitys paskaitas prestižinėse mokslo įstaigose: Bostono Harvardo Kennedy aukštojoje mokykloje, Harvardo verslo mokykloje ir Čikagos DePaul universitete. skaityti »

Į profesines mokyklas šiemet priimta per 19 tūkst. mokinių

Šiemet profesinėse mokyklose ketina mokytis 19 680 merginų ir vaikinų – trimis šimtais daugiau, nei planuota. Beveik 9 tūkst. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus, o 800 turi ir aukštąjį išsilavinimą. skaityti »

VDU atidaro atstovybę Šiaurės Amerikoje

Nuo pat atsikūrimo 1989–aisiais aktyviai plėtodamas glaudžius bendradarbiavimo ryšius su JAV lietuvių bendruomenėmis, Vytauto Didžiojo universitetas rugsėjo 27 d. pirmasis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų atidarys savo atstovybę Šiaurės Amerikoje (Vašingtone, JAV). skaityti »

Tomas Venclova Vilniaus universitete prisiminė Česlavą Milošą

Vilniaus universitete lankėsi ir su rektoriumi prof. Benediktu Juodka susitiko rašytojas, literatūros tyrinėtojas, profesorius Tomas Venclova. Jis dalyvavo kuriant filmą apie Nobelio premijos laureatą VU auklėtinį Česlavą Milošą. skaityti »

Jaunimo nedarbo problemos sprendimas – paties jaunimo rankose?

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) atkreipė dėmesį į visame pasaulyje aktualios jaunimo nedarbo problemos sprendimą ir jau pradėjo šviečiamųjų seminarų „CREAzone“ ciklą didžiausiuose Lietuvos universitetuose. skaityti »

Pradedama strateginė partnerystė su JAV

Rugsėjo 10 d. Hiūstono universitetas (UH) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė memorandumą, kuriuo universitetai įsipareigojo aktyviai bendradarbiauti mokslo ir studijų srityse. skaityti »