VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Baigiasi priėmimas į VGTU magistrantūros studijas

Baigiantis antrojo priėmimo etapui į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) magistrantūros studijas jau pakviesta daugiau nei 1020 stojančiųjų. skaityti »

„National Geographic“ Pasaulinis tyrinėjimų fondas remia lietuvės tyrinėjimus giliausiame pasaulio urve

Mikrobiologė Ieva Kieraitė tapo pirmąja Lietuvos mokslininke, kurios tyrimus parėmė Nacionalinės geografijos draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas Šiaurės Europos šalims. Fondas remia lietuvių tyrinėtojų ekspediciją į Kaukazo kalnuose esantį giliausią žinomą pasaulio urvą Kruberio Voronja (Gruzija). skaityti »

Į VDU renkasi užsieniečiai mokytis lietuvių kalbos

Liepos 24–rugpjūčio 17 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyks užsieniečiams skirti intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukviečia jaunimą iš viso pasaulio. skaityti »

Daugiausia po tris egzaminų šimtukus surinkusių abiturientų – KTU gimnazijoje

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet 767 laikiusieji brandos egzaminus gavo šimto balų įvertinimus. skaityti »

Universiteto diplomas plačiai atveria duris, tačiau darbo vietos negarantuoja

Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbą susirado ne visi pernai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Darbo rinkoje sunkiausiai sekasi Dailės akademijos absolventams, geriausiai – baigusiems Mykolo Romerio universitetą. skaityti »

Studijų baigimą liudijantys dokumentai negali būti apmokestinami

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) birželio 26-ąją dieną kreipėsi Švietimo ir mokslo ministreiją (ŠMM) bei aukštųjų mokyklų vadovus, prašydama paaiškinti, kodėl Lietuvos aukštosiose mokyklose yra taikomi papildomi mokesčiai studijų baigimą liudijančiam dokumentui ir jo priedėliui. skaityti »

Miestų merai kvies vaikus skaityti knygas

Klaipėdos I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme susirinkusiems vaikams miesto meras Vytautas Grubliauskas skaitė ištraukas iš savo mėgstamiausios vaikiškos knygos. Taip prasidėjo mėnesį truksianti leidyklos „Alma littera“ projekto „Augu skaitydamas“ iniciatyva, kurios metu didžiųjų miestų merai ragins vaikus skaityti. skaityti »

Švietimo ekspertai: sparti mobiliųjų technologijų plėtra reikalauja neatidėliotinų pokyčių mokyklose

Ekspertai mano, kad pasenusius mokyklose taikomus metodus ir priemones būtina keisti šiuolaikiškesnėmis. skaityti »

Patvirtintas kvalifikacijų žemėlapio rengimo planas

Siekiant kuo geriau informuoti visuomenę apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausiai galimybių veiklos pasaulyje, kuriamas Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. skaityti »

Švietimo ir mokslo viceministrė dalyvaus diskusijoje dėl ES mokslinių tyrimų finansavimo

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė liepos 19-20 d. dalyvauja ES Konkurencingumo tarybos posėdyje. Nikosijoje, Kipre, susirinkę ES šalių švietimo ir mokslo strategai diskutuos, kaip supaprastinti dalyvavimo taisykles Bendroje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“. skaityti »