VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Aukštosioms mokykloms – finansinė parama kviestis tarptautinio lygio dėstytojus iš užsienio

Lietuvos valstybinės aukštosios mokyklos skatinamos aktyviai dalyvauti tarptautinėje protų apykaitoje ir kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. skaityti »

Neformalus ugdymas – naujos galimybės studentams

Vilniaus kooperacijos kolegija, siekdama tobulinti dėstytojų praktinius įgūdžius ir taip prisidėti prie Lietuvos kolegijų studijų kokybės gerinimo, kartu su projekto partneriais Klaipėdos verslo aukštąja mokykla ir Panevėžio kolegija įgyvendino projektą „Neformalaus ugdymo metodikų taikymas vadybos ir verslo administravimo bei ekonomikos studijų krypčių dalykų dėstymui kolegijose“. skaityti »

Jauno lietuvio architekto rankose – pasaulinis apdovanojimas už inovaciją tvarios architektūros srityje

Viename svarbiausių pasaulyje tvarios architektūros ir statybos apdovanojimų „Holcim Awards 2012“, lietuvio architekto Povilo Čepaičio ir jo bendramokslių išrasta plastiškų betono elementų gamybos sistema apdovanota trečiąja vieta kategorijoje „Už inovacijas“. skaityti »

Universitetas pradėjo praktiką nuo pirmo kurso

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmą kartą pradėjo praktikos nuo pirmo kurso programą, paremtą užsienyje pasiteisinusiu metodu. skaityti »

Lietuvos mokyklose per mažai dėmesio skiriama verslumo ugdymui

Šiais mokslo metais, įgyvendinant projektą „TOC for Education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas", projekte dalyvaujančiose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose prasidėjo verslumo svarbos ir jo efektyvaus ugdymo programos pristatymas. skaityti »

Europos Komisija studentams vietoje stipendijų siūlo paskolas

Europos studentija kritikuoja Europos Komisijos (EK) programą „Erasmus visiems“ („Erasmus for All“). Ši programa numato didesnio, nei šiuo metu, žmonių skaičiaus tarptautinį mobilumą, tačiau daug mažesnį finansavimą vienam asmeniui. Be to, patvirtinus programą, siekiantiems studijuoti magistrą kitoje ES šalyje būtų siūloma pasinaudoti nebe stipendijų, bet paskolų sistema. skaityti »

Aukštosios mokyklos renkasi studentus rotuoti kas metus

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad rotacija negali vykti kas du metus, aukštosioms mokykloms buvo suteikta galimybė pačioms apsispręsti, kas kiek laiko bus rotuojami jų studentai. Nors kol kas ne visos aukštosios mokyklos, kurių studentų atstovybės yra Lietuvos studentų sąjungos narės, formaliai įtvirtino savo apsisprendimą, tačiau tendencija jau aiški: daugumoje jų rotacija vyks kas metus. skaityti »

Pasibaigus projektui – aktyvesnės diskusijos ir stipresnė jaunųjų mokslininkų bendruomenė

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), intensyviai dirbanti kuriant į pasaulinį lygį orientuotą, atvirą ir palankią mokslui vystytis aplinką, baigė įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kurio metu buvo suburtas mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklas, sustiprinta jaunųjų mokslininkų bendruomenė, viešai aptartas ne vienas mokslo ir mokslo politikos Lietuvoje klausimas. skaityti »

Šalies miestuose prasideda 50-ies mokslo kavinių maratonas

Pirmuoju renginiu Šiaulių „Akropolio“ prekybos centro kavinėje „Bernelių užeiga“ prasidėjo 50 renginių ciklas, kurio metu Lietuvos mokslų akademija kartu su Šiaulių universitetu ir Lietuvos moksleivių sąjunga populiariai pristatinės mokslo pasiekimus, dalinsis mokslo žiniomis su šalies moksleiviais ir studentais. skaityti »

Moksleivių apklausa – dauguma jaunimo ateitį sieja Lietuva ir savo mokytojų darbą vertina 7,7 balo

Dauguma dvyliktokų ir vienuoliktokų planuoja studijuoti Lietuvoje ir aukštais balais vertina pedagogų darbą. skaityti »