VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius priėmė Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados prezidentą M. Cotterį

Lietuva šį pavasarį, balandžio 22–29 dienomis, pirmą kartą organizuos tarptautinę Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadą (European Union Science Olympiad – EUSO). Lietuvoje viešintį olimpiados įkūrėją ir jos prezidentą Michaelą A. Cotterį priėmė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. skaityti »

Patikslinti tarptautinių užsienio kalbų egzaminų ir tarptautinio bakalaureato rezultatų įskaitymo principai

Moksleiviams, pasirinkusiems tarptautines programas ir egzaminus, nebeliko kliūčių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. skaityti »

Studentų rotacija bus vykdoma ne rečiau nei kas vienerius studijų metus

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, numatančias studentų rotaciją ne rečiau nei kas vienerius studijų metus. Pataisos priimtos atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai. Vytauto Didžiojo universitetas studentų rotaciją turės vykdyti ne kas dvejus, o kas vienerius metus arba kas semestrą. skaityti »

Startuoja edukacinė akcija moksleiviams „Acme ir Ekofanų turnė po Lietuvą“

Lietuvoje pradedama įgyvendinti pirmoji visus moksleivius vienijanti ekologinė iniciatyva „Acme ir Ekofanų turnė po Lietuvą“. skaityti »

Šalies mokytojai gilina žinias, kaip dirbti su gabiais vaikais

Gruodžio ir sausio mėnesiais pirmoji mokytojų grupė jau išklausė Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Gabių mokinių ugdymo efektyvumo didinimas švietimo sistemoje“ paskaitų ciklą. skaityti »

Tiksliniam studijų finansavimui planuojama skirti apie milijoną litų

Pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Šiam tikslui iš biudžeto numatoma skirti 1,118 mln. litų. skaityti »

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečiai gali kreiptis paramos studijoms

Iki vasario 15 d. išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai Valstybiniam studijų fondui gali teikti paraiškas paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. skaityti »

Aukštosiose mokyklose trūksta informacijos būsimiems studentams

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) bei Lietuvos moksleivių parlamentu (LMP), reaguodami į studentų ir moksleivių atsiliepimus dėl aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos, pabrėžia, jog remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymu, dažnu atveju duomenys esamiems ir būsimiems studentams yra pateikiami ne visada pakankami ir kokybiški. skaityti »

„iBook“ vadovėliai – naujos ugdymo galimybės

Sausio 19 dieną korporacija „Apple“ pristatė naują produktą – „iBook“ vadovėlius – naujo tipo dinamiškus, dėmesį prikaustančius ir visiškai interaktyvius vadovėlius. skaityti »

„Mokymasis, studijos, karjera“ – erdvė geriausiems ateities sprendimams

Tūkstančiai abiturientų ir jaunų žmonių kasmet svarsto ir kuria ateities planus, ieškodami tinkamiausio sprendimo. Jiems ir skirta paroda „Mokymasis, studijos, karjera“, supažindinanti su studijoms Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis ir naujausiomis profesijomis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste. skaityti »