VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Fizikai padeda animatoriams

Ne paslaptis, jog tiek piešti, tiek kompiuterinėmis priemonėmis sukurti animaciniai filmai savo magija užburia žiūrovus. Tačiau tam, kad animaciniai personažai būtų tikroviški didžiuliame ekrane, filmų kūrėjai privalo tinkamai atsižvelgti į fizikos dėsnius. skaityti »

Žingsnelis žmogaus atminties atkartojimo link

Jungtinei Tarptautinio medžiagų nanoarchitektonikos centro ir Kalifornijos universiteto Los Andžele Chemijos ir biochemijos fakulteto (JAV) tyrėjų komandai pavyko sukurti naują neorganinį įtaisą, pavadintą „sinapsių įrenginiu“. skaityti »

Ugandoje rasta 20 mln. metų senumo fosilija

Ugandoje rasti suakmenėję griaučiai, kurie, pasak mokslininkų, priklausė medžiais laipiojusiems žolėdžiams, gyvenusiems prieš 20 milijonų metų. skaityti »

Virtualioji chirurgija – pagalba ateities chirurgams

Visai neseniai amerikiečiai sukūrė naujos kartos technologijomis paremtą virtualios chirurgijos įrenginį VBLAST, kuris, kaip manoma, taps pirmuoju pagalbininku besipraktikuojantiems prieš operacijas chirurgams. skaityti »

Milžiniškas interaktyvus gaublys imituoja cunamio bangą

Tokijo Nacionaliniame mokslo ir inovacijų muziejuje (Japonijoje) eksponuojamas didžiulis organinių šviesos diodų gaublys, transliuojantis itin didelės raiškos mūsų planetos vaizdą ir galintis imituoti tokias gamtos stichijas, kaip cunamis. skaityti »

Mokslininkai perspėjami dėl eksperimentų su gyvūnais grėsmių

Grupė britų ekspertų paskelbė mokslinę ataskaitą, kurioje raginama priimti naujas taisykles reguliuoti tyrimams, susijusiems su gyvūnų „sužmoginimu“, kad tokie bandymai, kaip vaizduojami filme „Beždžionių planetos sukilimas“, iš fantastikos nevirstų realybe. skaityti »

Pažangesnėms baterijoms – grafeno nanokompozitai

Tyrėjai, bendradarbiaudami su JAV Energijos departamento Lorenco Berklio nacionaline laboratorija, sukūrė grafeno ir alavo kompozitinę nanomedžiagą, tinkančią didelės talpos įkraunamoms ličio jonų baterijoms. skaityti »

P. Korėjos mokyklose diegiama skaitmeninų vadovėlių sistema

Pietų Korėja žengia dar vieną žingsnį moderniųjų technologijų link. skaityti »

Pirmas privatus erdvėlaivis šiais metais susijungs su Tarptautine kosmine stotimi

NASA ir „SpaceX“ jau susitarė, kad SpaceX kapsulė „Dragon“, paleista su „Falcon 9“ raketa šių metų lapkričio 30 dieną, gruodžio 7 dieną susitiks su TKS, beveik praėjus vieneriems metams po pirmojo bandomojo skrydžio. skaityti »

Geriausiems Lietuvos abiturientams įteikti SEB banko apdovanojimai

Didžiausias Lietuvoje SEB bankas jau šeštus metus iš eilės įteikė apdovanojimus šalies abiturientams, kurie geriausiai išlaikė valstybinius brandos egzaminus. skaityti »