VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Nanotechnologiniai filtrai padės gėlinti vandenį

Visuotinės žmonijos populiacijos projektai rodo, jog pasaulinis gėlo vandens poreikis dar iki 2030 metų padidės trečdaliu. skaityti »

Niujorke vykdomas interaktyvus muzikinis-mokslinis eksperimentas

Dublino universiteto Mokslinėje galerijoje vykdomas eksperimentas, analizuojantis mūsų emocines ir psichines reakcijas į muziką. skaityti »

Vokietijoje sukurtas robotas „Justinas“ išmoko gaudyti kamuolius

Nors Vokietijos Aerokosminio centro Robototechnikos ir mechatronikos institute sukurtas žmogaus pavidalo robotas „Justinas“ nevaikšto ir nekalba, jis išmokytas susidoroti su viena sunkiausių robotams užduočių... skaityti »

Aptiktas seniausias iš rašytinių ir perskaitomų tekstų Europoje

Graikijoje aptiktas seniausias iš rašytinių ir perskaitomų tekstų Europoje, kurio amžius – beveik 25 amžiai. skaityti »

Kuriamas robotas, Saulės energijai perduoti

Japonai ir toliau stebina savo išradimais ir robotais. Šį kartą mokslininkai kuria robotą, kuris Saulės energiją tiektų tiesiai į Žemę. skaityti »

Vaikų finansinio raštingumo ugdymo žaidimas muša populiarumo rekordus

Vaikų finansinio raštingumo ugdymui skirtas edukacinis internetinis žaidimas „Pinigėnai“ (www.pinigenai.lt) Lietuvoje muša populiarumo rekordus. skaityti »

Antropologija ir technologijos. Kuo jos susijusios?

Daugelis nustemba sužinoję, kad daugelyje IT kompanijų dirba ir antropologai ir sociologai. Iš tiesų, ką bendro gali turėti socialinių mokslų atstovai su technologijų kūrimu? Tačiau „Intel“ dirbanti antropologės Genevieve Bell teigimu, be tokių žmonių, technologijos nebūtų tokios, kokios yra dabar. skaityti »

Šuns uoslė padės sukurti naują metodą, vėžiniams susirgimams aptikti

Prancūzijos armijoje, kaip ir kitur, šunys paprastai treniruojami aptikti narkotikus ar sprogmenis, tačiau Aspirantas puikiai nustato prostatos vėžį... skaityti »

JAV mokslininkų akiratyje – La Nina reiškinys

Mokslininkų teigimu, viena iš šiuo metu suintensyvėjusių ekstremalių gamtos stichijų priežasčių gali būti vadinamasis La Nina reiškinys, kuris susidaro atšalus vandens paviršiui Ramiajame vandenyne, ties pusiauju, ir kasmet vis stiprėja. skaityti »

Tobulinant įkraunamas baterijas pasitelkiamos ir nanotechnologijos

Tyrėjai bando įvairiais būdais pagerinti įkraunamas elektromobilių baterijas, todėl tenka atsigręžti ir į perspektyviąsias nanotechnologijas. skaityti »