VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Rusijos kosmonautika: 50 metų po Jurijaus Gagarino skrydžio

1961 m. balandžio 12 d. įvyko istorinis skrydis: iš Baikonūro kosmodromo į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – Rusijos kosmonautas Jurijus Gagarinas. Po 50 metų Rusija sėkmingai tebevykdo kosminius tyrimus ir turi nemenkų ambicijų dėl jų ateities. skaityti »

Fizikai kuria garso bangas, kurių negalėtų girdėti pašaliniai asmenys

Vienos technologijos universiteto (Austrija) kvantinės fizikos specialistai kuria metodą, kuris leis nukreipti garso bangas tiksliai reikiama kryptimi – tuomet jos paklius tik į numatytą vietą. skaityti »

Brazilijoje sukurta speciali vandenį sugerianti kelio danga

Brazilijoje sukurta vandeniui pralaidi danga, kuri galėtų padėti išsaugoti kasmet liūčių nuniokojamus kelius. Nors ši porėta danga kainuoja brangiau, pasak ekspertų, į ją investuoti išties verta. skaityti »

Kultūrinį paveldą galima skleisti ir skaitmeniniu būdu

Tai, kas svarbu Lietuvai tiek istorine, tiek moraline prasme, galima perduoti ne tik įvairių seminarų, mokymų ar konferencijų metu, tačiau ir pasitelkiant naujausias technologijas. skaityti »

Kompiuterio pelės žymeklis gali būti valdomas mintimis!

Neuroinžinerijos išradimai persikelia ir į informacinių technologijų pasaulį – vis daugiau prietaisų ateityje gali būti valdomi mintimis. skaityti »

Miegą tyrinėjantis laikrodis

Lengviausias ir prieinamiausias būdas kovoti su nemiga – migdomieji vaistai. Tačiau ar tai išeitis? skaityti »

Antarktidoje – pingvinai su vaizdo kameromis

Japonų mokslininkai nusprendė geriau ištyrinėti Adelės pingvinų gyvenimą Antarktidoje ir tam pasitelkė vaizdo kameras, kurias pritvirtino prie pingvinų nugarų. Šios puikiai filmuoja vaizdą net po vandeniu. skaityti »

Mokymasis visą gyvenimą – privaloma duoklė save gerbiančiai asmenybei

„Penkių kontinentų“ Mokymo centras, įkurtas vienoje seniausių ir pažangiausių ITT bendrovių, skaičiuoja jau antrąjį dešimtmetį. Per šiuos metus jame mokėsi ir kvalifikaciją įgijo politikų, verslininkų, menininkų, pramogų pasaulio atstovų. Kursų klausėsi moksleiviai, namų šeimininkės ir garbaus amžiaus senjorai. skaityti »

Realų paukštį imituojančio roboto-kiro „Smart Bird“ skrydis

Vokietijos bendrovės „Festo“ mokslininkai tyrinėjo paukščius ir sukūrė robotą paukštį „SmartBird“, kuris skrenda naudodamos tokius pačius judesius, kaip ir tikri paukščiai. skaityti »

Sukurtas Žemės gravitacijos žemėlapis – GEOIDAS

Europos kosmoso asociacija išplatino animuotą Žemės gravitacijos žemėlapį, kuriame mūsų planeta labiau primena bulvės, o ne gaublio formą dėl žemės paviršiuje esančių gravitacinių svyravimų. skaityti »