VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Perspektyviems gyvybės mokslų tyrėjams atsiveria naujos galimybės

Gyvenimas ir pažinimas – šie du svarbūs dalykai minimi antrosios gyvybėms mokslams skirtos konferencijos „Vita Scientia“ pavadinime. Šią savaitę į Jungtinį gyvybės mokslų centrą (JGMC) suvažiavo apie 400 dalyvių iš 12 šalių. skaityti »

Patobulinta neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtinto pataisytą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nauja tai, kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. skaityti »

VGTU bendradarbiaus su Lietuvos statistikos departamentu

Į VGTU partnerių ratą įsiliejo ir Lietuvos statistikos departamentas – sausio 5 dieną pasirašyta abipusė bendradarbiavimo sutartis. skaityti »

„MRU Naktis“ – tarp geriausių metų studentų renginių

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir naujienų portalas DELFI paskelbė geriausių metų projektų bei labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Studento sukurtas robotas: „kūną“ pagamino 3D spausdintuvu, skydą – iš glaistyklės

Taline vykstančių robotų varžybų „Robotex“ nuolatinis dalyvis yra Kauno technologijos universiteto studentas Giedrius Liaučys. Jo sukurtas robotas mini sumo rungtyje gruodį vykusiame renginyje užėmė penktą vietą tarp 60 dalyvių. skaityti »

KU Robotikos klubo nariai puikiai pasirodė robotų sumo rungtynėse Japonijoje

Klaipėdos universiteto (KU) Robotikos klubo nariai Augustas Gedgaudas ir Oleg Lyan 2015 m. gruodžio 13 dieną dalyvavo pasaulinėse robotų sumo rungtynėse „International Robot Sumo Tournament 2015“ Japonijoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo LMT finansavimą leidinių leidybos konkurse

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto mokslininkai akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša ir doc. dr. Darius Alekna laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą leidinių leidybos konkurse. skaityti »

Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas. skaityti »

Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų

Ūkio ministerija kviečia įmones, mokslinius tyrimus atliekančias viešąsias įstaigas teikti paraiškas gauti finansavimą. Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Ūkio ministerija pirmuoju kvietimu paskirstys 60 mln. eurų. skaityti »

Nuo sausio 1 dienos didėja finansavimas švietimui

Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų ir paskirstymo metodikos pakeitimus. skaityti »