VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniuje moksleiviai dalyvavo kūrybinio programavimo popietėje

Jungiantis prie pasaulinės iniciatyvios „Hour of code“, programavimo valandai subursiančios daugiau nei 100 milijonų vaikų visame pasaulyje, gruodžio 5 d. Vilniuje pirmą kartą 300 moksleivių buvo pakviesti susipažinti su kūrybiniu programavimu. skaityti »

Vyks seminarų ciklas mokytojams nacionalinio saugumo temomis

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (Šilo g. 5A, Vilnius) prasidės seminarų ciklas „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“. skaityti »

Geriausių pasaulio verslo mokyklų tinkle – KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas

Didžiausios tarptautinės vadybos vystymo asociacijos „EFMD Global Network“ (EFMD GN) narių atrankos komitetas gruodžio 3 d. oficialiai patvirtino, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) atitiko visus jų keliamus reikalavimus. skaityti »

M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai pirmą kartą koncertuos Ermitaže Sankt Peterburge

Gruodžio 6 dieną Sankt Peterburgo Ermitaže koncertuos Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kelis muzikinius numerius atliks ir Sankt Peterburgo kultūros komiteto muzikinis licėjus. skaityti »

Kaip studentui išmokti planuoti savo išlaidas

Dažnas pirmakursis nemoka planuoti savo išlaidų, todėl mėnesiui skirta suma ištirpsta per porą savaičių. Ką turi žinoti jaunas žmogus, kad taip nenutiktų? skaityti »

VU pirmą kartą pateko tarp 200 geriausių kylančios ekonomikos šalių universitetų

Gruodžio 2 d. paskelbtame tarptautiniame „Times Higher Education“ (THE) BRICS ir kylančios ekonomikos šalių reitinge Vilniaus universitetas (VU) užėmė 116 vietą. VU yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, patekusi į šios agentūros sudaromus reitingus. skaityti »

Gerai besimokantiesiems iki metų pabaigos bus grąžinta 4,7 mln. eurų

Valstybinio studijų fondo valdyba patvirtino sąrašą asmenų, kuriems bus kompensuota už studijas sumokėta kaina. Į studijas investuotas lėšas atgaus net 2450 geriausių rezultatų pasiekusių studentų ir alumnų, studijavusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose. skaityti »

Pasaulinio garso mokslininkai minėjo didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje sukaktį

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) – šiemet išgyvena įdomų ir permainingą laiką – ne tik mini penkerių metų sukaktį, bet ir keliasi į naujus namus – moderniai įrengtas mokslines laboratorijas. skaityti »

VU Fizikos fakultetas mini 50 metų jubiliejų

Šią savaitę Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas švenčia 50 metų jubiliejų. Ta proga fakulteto bendruomenė kviečia visus, ne tik buvusius ar esamus fizikus, dalyvauti šventiniuose renginiuose. Jie tęsis iki gruodžio 4 dienos. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas dėl naujos mokinių pasiekimų vertinimo sistemos

Svarstoma, kad abitūros egzaminus, kurie sukelia nemenką stresą abiturientams ir ne itin išsamiai parodo jų žinias ir kompetencijas, palaipsniui pakeistų kaupiamojo vertinimo sistema. skaityti »