VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

KTU ir LSMU telkia savo mokslinį ir studijų potencialą

Lapkričio 5 d. Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei pristatė dviejų didžiausių Kauno universitetų – KTU ir LSMU – bendrą veiklą. skaityti »

Užsienio kalbų institutas organizuos tarptautinį PTE egzaminą

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas kviečia studentus, moksleivius ir visus susidomėjusius laikyti „PTE General“ (Pearson Test of English) anglų kalbos testą ir pasitikrinti anglų kalbos žinias. skaityti »

Bus pasirašytas memorandumas dėl Didlaukio akademinio miestelio koncepcijos

Lapkričio 9 d. 10 val. Mykolo Romerio universitete rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė pasirašys ketinimų memorandumą dėl Akademinio miestelio koncepcijos sukūrimo. skaityti »

MRU stiprina bendradarbiavimą su Pietų Korėja

Lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete lankėsi Korėjos ambasados delegacija, vadovaujama nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvai J.E. Ji-in Hong, reziduojančio Varšuvoje (Lenkija), kuri susitiko su MRU rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi. skaityti »

VGTU neeilinis svečias – Stanfordo universiteto prof. dr. Arun Majumdar

Lapkričio 11 d. į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) atvyksta dr. Arun Majumdar – Stanfordo universiteto (JAV) Mechanikos inžinerijos departamento profesorius, Precourt Energetikos Instituto direktorius, „Google“ konsultantas. skaityti »

Vilniuje atidarytas Tarptautinės Amerikos mokyklos sporto kompleksas

Sostinės Tarptautinėje Amerikos mokykloje duris atvėrė naujas daugiafunkcinis vidaus ir lauko kompleksas. Tai pirmasis toks už privačias įstaigos lėšas pastatytas unikalios konstrukcijos mokyklos priestatas žaliuojančiu stogu. skaityti »

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“. skaityti »

ES kaimynes lietuviai moko mokslo ir inovacijų strategijų

Europos Sąjungos (ES) kaimyninės šalys ir Lietuvos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovai lapkričio 4 dieną lankėsi Europos komisijos Briuselyje surengtose kūrybinėse dirbtuvėse. skaityti »

Keturi universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą

Lapkričio 3 d. švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune surengtoje aukštojo mokslo politikai skirtoje konferencijoje, kurios metu keturi universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. skaityti »

Išleistos mokymo priemonės lietuvių kalbai mokyti pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius

Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras išleido naujas mokymo priemones „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, kurios skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams. Pirmą kartą parengtos skaitymo knygos pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius. skaityti »