VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Prezidento A. Brazausko vardinė stipendija skirta MRU teisės studijų bakalaurui A. Aidukui

Prezidento Algirdo Brazausko socialinių mokslų studijų srities stipendija skirta ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės ir valdymo bakalauro nuolatinių studijų programos studentui Arnui Aidukui. skaityti »

ISM tirs, kaip spręsti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas įsijungė į didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, pagal kurią finansuojamas projektas SPRINT sieks padėti spręsti sparčiai senėjančių Europos gyventojų problemą. skaityti »

Lietuvių kilmės studentams iš užsienio – VSF parama

Valstybinis studijų fondas (VSF) priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, elektroninius prašymus valstybės paramai, kuri skiriama pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisųjų studijų studentams. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia studentus dalyvauti magistro darbų konkurse

Ūkio ministerija kviečia aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantus ir jų mokslinius vadovus dalyvauti magistro darbų konkurse. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino priėmimo į valstybės finansuojamas vietas minimalius reikalavimus

Asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, jau nuo 2016 m., be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų, turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. skaityti »

Baltarusijoje kuriamas elektroninis vadovėlis-navigatorius

Baltarusijos Nacionalinio instituto moksliniame centre šiuo metu kuriamas elektroninio chemijos vadovėlio-navigatoriaus 10 klasei maketas. skaityti »

Nuo rugsėjo keičiasi nuteistųjų ir suimtųjų mokymas

Nuo rugsėjo 1-osios keičiasi suimtųjų ir kalinių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimas. skaityti »

Ryškiai sužibo KTU: metinė ataskaita – tarp penkių geriausių Europoje

Prestižiniuose tarptautiniuose komunikacijos apdovanojimuose „Digital Communication Awards 2015“įvertinimo šiemet sulaukė Kauno technologijos universitetas (KTU). skaityti »

Tarptautiniai reitingai parodė geriausius Lietuvos universitetus

Liepos pabaigoje paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, kad trečią pusmetį iš eilės Lietuvos universitetų lyderių trejetukas neužleido savo pozicijų. skaityti »

Šeimos finansų ekspertė: studijas rinktis vien pagal kainą nevertėtų

Prasideda papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Nors valstybės finansuojamų vietų dar šiek tiek liko, tačiau didžioji dauguma stojančiųjų turės spręsti dilemą, kokias mokamas studijas pasirinkti? skaityti »