VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra.

„Naudojant itin trumpus impulsus galima modifikuoti medžiagas jų nepažeidžiant termiškai ir taip užtikrinti aukščiausią apdirbimo kokybę. Tiesioginio lazerinio rašymo būdą galima pavadinti pačia tiksliausia 3D spausdinimo technologija pasaulyje. Su šiuo ypač sparčios lazerinės litografijos būdu sukurtu karkasu mes žengėme pirmąjį eksperimentinį žingsnį į regeneracinę mediciną“, – pasiekimu džiaugėsi tarpdisciplininės mokslininkų grupės tyrėjas, VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginė lazerio rašymo technologija panaudojant ypač sparčių impulsų lazerius tapo gerai žinomu metodu kuriant laisvos formos trimačius (3D) karkasus iš įvairių medžiagų – nuo  baltymų iki biologiškai suderinamų stiklų. Tačiau nepaisant to, kad tiesioginio lazerinio rašymo būdu formuoti karkasus tapo perspektyvu audinių inžinerijoje, tyrimai su gyvais organizmais panaudojant tokį karkasų gaminimo metodą iki šiol niekada nebuvo atliekami. „Pirmiausia tokiems tyrimams atlikti reikalingos ypatingai sudėtingos pasaulinio lygio gamybos technologijos. Iš kitos pusės, šiame procese turi dalyvauti įvairių mokslo sričių ekspertai: lazerinės fizikos, medžiagotyros, gamybinių technologijų, biochemijos ekspertai ir medikai“, – priežastis vardijo tyrėjas.

Tačiau VU lazerių fizikas, dr. Mangirdas Malinauskas su kolegomis vis tik išbandė unikalų karkasą, pagamintą iš SZ2080. Tai yra sudėtinė medžiaga, sudaryta iš organinių akrilatų ir neorganinių dalių (silicio ir cirkonio). Tokia dirbtinai susintetinta medžiaga suteikia ypatingą galimybę struktūrizuoti, materializuojant audinį iš kompiuteriu sumodeliuotos CAD schemos į realų objektą, apsaugo nuo iškraipymų ir susitraukimo. Ši medžiaga yra chemiškai inertiška ir biologiškai suderinama. Taigi, iš šios medžiagos spausdinami karkasai turi audinių inžinerijai būtinų mechaninių ir biologinių savybių. „SZ2080 yra pakankamai tvirta organinė medžiaga, tuo pačiu ji biosutaikoma ir yra biologiškai inertiška, todėl, mūsų nuomone, tinka kietų audinių, tokių kaip kaulai, kremzlės, ragenos ir kitų panašių audinių atstatymui“, – VU mokslininkų grupės atradimu dalijosi dr. M. Malinauskas.

VU tyrėjų atlikto eksperimento metu iš hibridinės (organinės-neorganinės) SZ2080 medžiagos buvo sukurti ryžio grūdo dydžio karkasai, kuriuose buvo auginamos alogeninių triušių kremzlinės ląstelės (chondrocitai). Jie vėliau buvo implantuojami į triušių organizmą vieno, trijų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Histologinis tyrimas parodė, kad tam tikra porų geometrija ir prieš implantavimą auginamos kremzlinės ląstelės žymiai pagerina sukurtų 3D karkasų efektyvumą. Išgautas karkasų ir ląstelių biologinis suderinamumas yra panašus į rinkoje esančias kolageno membranas. Šio tyrimo sėkmė patvirtina tai, kad šešiakampės-porų-formos mikrodarinių karkasai gali būti sėkmingai pritaikomi kremzlės audinių inžinerijoje.

„Šiuo metu yra vertinama, ar žmogaus ląstelės biologiškai dera su karkasu ir auga jame teisingai. Tikimės teigiamų rezultatų netolimoje ateityje, tuomet kitas etapas jau turėtų būti „klinikiniai“ tyrimai“, – ateities planais dalijosi mokslininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LMT kviečia teikti siūlymus dėl rengiamų atvirosios prieigos nuostatų

Lietuvos mokslo taryba pradeda rengti nuostatas dėl atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų, gautų valstybės lėšomis finansuojant mokslinius tyrimus. skaityti »

„Erasmus+“ studijos Honkonge – tai jau realu

Nuo 2015 m. Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti mobilumo veiklas su beveik viso pasaulio šalių aukštosiomis mokyklomis. skaityti »

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ grįžo iš ekspedicijos užsienyje

Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ grįžo iš Baltijos jūroje Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir teritoriniuose vandenyse vykdytos mokslinės ekspedicijos. skaityti »

Plastiko klasteris sujungė verslą ir mokslą

Verslo ir mokslo institucijų Lietuvoje šią vasarą įkurtas plastiko klasteris neslepia ambicingų planų – pasaulinei rinkai kurti inovatyvius produktus, išnaudojant visą šios srities įmonių ir mokslo potencialą. skaityti »

Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

Atverk rašyklę“, „Parodyk orus“, „Grįžk į pradžią“ – šias ir daugelį kitų komandų jau supranta kompiuteriai bei kiti išmanieji įrenginiai. Nuo šiol su jais galėsime kalbėtis lietuviškai. Tai – Vilniaus universiteto beveik įvykdyto projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (LIEPA) rezultatas. skaityti »

Paaiškėjo antrojo priėmimo etapo rezultatai

Paaiškėjo antrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas stojimo rezultatai. Kvietimus studijuoti gavo 3613 stojančiųjų, iš jų 1684 pakviesti studijuoti į finansuojamas (valstybės arba su studijų stipendijomis) vietas. Kaip praneša LAMA BPO, iš viso buvo pateikti 8572 prašymai. skaityti »

Tarptautinėje astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje lietuvis pelnė sidabro medalį

Tarptautinėje astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje, liepos 26–rugpjūčio 4 dienomis vykusioje Indonezijoje, Semarango mieste, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientas Karolis Markauskas pelnė sidabro medalį. skaityti »

Turistams ir VU bendruomenei – vizuali universiteto istorija

Nuo kitos savaitės turistai, lankantys VU architektūrinį ansamblį, galės užsukti į Didžiojo kiemo patalpą (į M. K. Sarbievijaus kiemo pusę), kurioje eksponuojami plakatai, anglų ir lietuvių kalbomis supažindinantys su svarbiausiais universiteto istorijos momentais ir laikotarpiais. skaityti »

Iš tarptautinės informatikos olimpiados lietuviai parsivežė sidabro ir bronzos medalius

27-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos abiturientas Domantas Jadenkus laimėjo sidabro medalį (mokytoja Rima Marčiulaitienė). Vilniaus licėjaus mokinys Andrius Ovsianas apdovanotas bronzos medaliu (mokytojas Bronius Skūpas). skaityti »

Kernavėje studentai tris dienas diskutuos apie migracijos iššūkius

Jau rugpjūčio 3 d. popietę į Kernavę suplūs beveik 50 tarptautinės stovyklos „Migracija ir žmogaus teisės“ dalyvių. Lietuvos Raudonojo Kryžius organizuojamoje trijų dienų stovykloje dalyvaus Norvegijos bei Lietuvos studentai ir jaunimas, besidomintys migracijos politika ir žmogaus teisėmis. skaityti »