Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių“ pasirodymų keliuose prevencijai ar mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę.
Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių“ pasirodymų keliuose prevencijai ar mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams atlikti įvairioms mokslo ir studijų institucijoms konkurso būdu paskirstyta daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų.
Lietuvos mokslo tarybos administruojamos programos „Gerovės visuomenė“ pirmam konkursui pateikta 116 paraiškų. Finansavimas skirtas 13 projektų. Vilniaus universiteto mokslininkai vykdys daugiausia projektų – net penkis: „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę Lietuvoje“ (vadovas TSPMI dr. Liutauras Gudžinskas), „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“ (vadovas Filosofijos fakulteto prof. Romas Lazutka), „Pagyvenusių žmonių globos sektoriaus transformacijos: paslaugų, darbo jėgos poreikis ir užimtumo kokybė“ (vadovė Filosofijos fakulteto prof. Laimutė Žalimienė), „Psichikos sveikatos ir gerovės paradigmų kaita Lietuvoje: empiriškai validaus modelio link“ (vadovė Filosofijos fakulteto doc. Eglė Šumskienė) ir „Priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos veiksniai“ (vadovė Filosofijos fakulteto doc. Vilmantė Pakalniškienė). Šių projektų suma siekia 482 664 eurus.
Didžiausios vertės projektus vykdančioms mokslininkų grupėms vadovaus doc. E. Šumskienė (projektui skirta 109 929 eurai), dr. Monika Petraitė iš KTU (projektui skirta 109 900 eurų) ir prof. R. Lazutka (projektui skirta 109 626 eurai).
Programos „Gerovės visuomenė“ tikslas – kompleksiškai išanalizuoti gerovės visuomenės Lietuvoje plėtros prielaidas, veiksnius, tendencijas, jos raidos galimybes bei trikdžius, padėti valstybės institucijoms parengti strateginius sprendimus ir rekomendacijas gerovės visuomenei plėtoti. Šios programos vadovo prof. Algio Krupavičiaus teigimu, svarbiausias projektų atrankos kriterijus ir tikslas – kad tyrimai ir jų rezultatai prisidėtų prie realių strateginių sprendimų priėmimo visai Lietuvai svarbiais klausimais ir patarnautų kaip tvirtą mokslinį pagrindą turinčios rekomendacijos kuriant gerovės visuomenės strategiją ir politiką.