VU socialinės partnerystės forume – pedagogų rengimo aktualijos

Publikuota: 2014 m. lapkričio 21 d. penktadienis

Lapkričio 20 d. Vilniaus universitete vyko socialinės partnerystės forumas „Pedagogų rengimas universitete ateities Lietuvai“. Forume buvo gvildenamos šiuo metu aktualios pedagogų rengimo temos: kokie lūkesčiai keliami ateities pedagogams; koks yra tikrasis pedagogų poreikis, koks yra ir galėtų būti šalies universitetų vaidmuo juos rengiant; kaip jaučiasi pedagogas šiuolaikinėje mokykloje ir ko tikisi mokinių tėvai. Kadangi šiandieninė Lietuvos socialinė, kultūrinė, ekonominė padėtis, nuolatiniai šiuolaikinio pasaulio pokyčiai kelia nemenkus iššūkius bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams, Vilniaus universitete buvo nuspręsta apie tai padiskutuoti plačiau ir ieškoti galimų sprendimo būdų.

Sveikindamas forumo dalyvius, l. e. Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys teigė, kad universitetas mato poreikį ir jaučia atsakomybę reaguoti į susiklosčiusią situaciją: „Vilniaus universitetas yra seniausia mokykla Lietuvoje. Kaip klasikinis universitetas, turintis visas mokslo kryptis, mes ne tik išlaikome tradicijas, tačiau ir nuolat siekiame žengti pirmyn. O tai darant mums svarbi padėtis Lietuvos mokyklose – susidūrę su problemomis jose, vėliau šių sulaukiame ir universitete.“

Forume dalyvavęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras doc. dr. Rimantas Vaitkus išreiškė susirūpinimą: moksleivių mažėja greičiau, nei mažėja mokytojų, mokyklos užsidaro, gimstamumas šalyje mažėja: „Atgavus nepriklausomybę parengta ir įgyvendinta švietimo reforma nepamąsčius apie jos padarinius, visi tikėjosi didesnio gimstamumo, neatsižvelgta į emigraciją“, – kalbėjo R. Vaitkus. Be to, viceministras siūlytų mėginti ieškoti pedagogų rengimo alternatyvų ir būdų pritraukti tik motyvuotus dirbti mokyklose asmenis, kadangi šiuo metu tik apie 10 proc. baigusiųjų pedagogikos studijas pradeda dirbti mokyklose.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkei prof. Vilijai Targamadzei kelia nerimą prieštaravimai tarp šiandienos pedagogo funkcijų ir šalies mokyklos koncepcijos. Lietuvoje iki šiol nesugebama konceptualiai sukonstruoti pedagogikos teoriją ir praktiką jungiančio modelio: neperpratus pačių ugdymo pagrindų, pradeda šlubuoti visas pedagogų rengimo procesas. Jeigu nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo praėjus dvidešimt ketveriems metams vis dar sulaukiama signalų, kad šalies pedagogai nepasirengę atlikti tam tikrų funkcijų, tai rodo, kad šiuo metu rengiant pedagogus yra pernelyg daug tuščios retorikos.

„Kaip šiandien turėtume rengti pedagogus – išlieka sudėtingas ir atviras klausimas. Tikimės, kad mums visiems drauge pavyks sumažinti atotrūkį tarp mokytojų ir mokinių, turinčių kitą žodyną ir vertybes. Pedagogikos lankstumas, atvira diskusija ir mėginimas susikalbėti šiandien yra labai svarbūs ir būtini“, – apibendrindama forumo rezultatus profesorė L. Duoblienė socialiniams dalininkams linkėjo įsiklausymo ir glaudaus bendradarbiavimo. Savo ruožtu Vilniaus universitetas, atsižvelgdamas į šiandienę padėtį, ketina ieškoti būdų plėsti bendradarbiavimą ir ieškoti galimų pedagogų rengimo alternatyvų.

Panaudodamas visus savo turimus išteklius universitetas svarsto apie galimybę artimoje ateityje sutelkti pedagogų rengimo veiklos koordinavimą viename struktūriniame padalinyje. Vis dėlto ketinama išlaikyti universitete turimą unikalią praktiką, kai mokomojo dalyko didaktai itin glaudžiai dirba su atitinkamos srities mokslininkais ir taip perduoda naujausius mokslo pasiekimus būsimiems mokytojams.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »