Vilniaus universitetui suteikta teisė vykdyti ketinančiųjų studijuoti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą.
Vilniaus universitetui suteikta teisė vykdyti ketinančiųjų studijuoti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą.
Tokią teisę Lietuvoje turi tik du universitetai – Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Teisė pripažinti užsienio kvalifikacijas leis Vilniaus universitetui pagreitinti sprendimų priėmimą dėl užsienyje įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo; sukurti paprastesnę ir užsienio piliečiams patogesnę stojimo į universitetą sistemą; siekti didesnio sprendimų lankstumo; sukurti nuoseklią užsienio piliečių stojimo ir priėmimo sistemą, užtikrinant sprendimų priėmimą laiku ir teisėtumą; diegti ir tobulinti neformaliojo išsilavinimo pripažinimą ir mokymosi visą gyvenimą sistemą universitete, jį siejant su užsienio kvalifikacijų pripažinimu; tobulinti stojimo reikalavimų aprašus remiantis kvalifikacijų vertinimo patirtimi; kelti akademinio personalo žinias apie teisinius pripažinimo aspektus, jų svarbą globaliame kontekste ir universiteto atsakomybę priimant sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo.
Užsienio kvalifikacijų pripažinimo paslauga bus teikiama nemokamai, kaip stojimo į VU dalis.
Kvalifikacijų pripažinimo veiklos kokybės sistema remsis išoriniu ir vidiniu kokybės užtikrinimu. Universitetas visokeriopai bendradarbiaus su SKVC vykdant užsienio kvalifikacijų pripažinimo stebėseną ir atsižvelgs į gautas pastabas ir rekomendacijas.
Užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo veikla bus vykdoma pagal Vilniaus universiteto Senato patvirtintą tvarką ir kitus universiteto vidaus dokumentus, kurių nuostatos bus derinamos su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisiniais aktais. Svarbiausias vaidmuo užtikrinant pripažinimo sprendimų kokybę teks ekspertų darbo grupei, kurią sudarys įgaliotas universiteto teisininkas, vertinimo specialistai ir atitinkamoms studijų kryptims atstovaujantys studijų programų pirmininkai.
„Tikimasi, kad šių darbo grupių veikla sudarys sąlygas gilesniam užsienio kvalifikacijų pripažinimo problemų suvokimui universitete ir pripažinimo metodiką leis vis daugiau orientuoti į studijų rezultatus, juos derinant su priėmimo į studijų programas reikalavimais, be to, ilgainiui skatins stojimo reikalavimus perteikti per studijų rezultatus. Tai turėtų būti paskata universitetui ar bent jau atskiriems fakultetams diegti lankstesnę užsienio studentų priėmimo politiką ir siūlyti išlyginamuosius ar parengiamuosius dalykus“, – teigia VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Markevičienė.
Šiuo metu VU siūlo daugiau nei 70 bakalauro ir 110 magistrantūros pakopų programų. 26 mokslo kryptys siūlomos norintiems siekti daktaro laipsnio. Pirmosios magistrantūros programos anglų kalba VU atsirado 2005 m. Šių programų skaičius kasmet auga. 2014–2015 m. m. VU siūlo 17 programų užsienio kalbomis: 2 vientisųjų studijų, 2 bakalauro ir 13 magistrantūros pakopos. Trečiosios pakopos studijos yra atviros užsienio studentams visose 26 mokslo kryptyse.
2014 m. į nuolatinių studijų programas VU buvo priimtas 181 studentas iš užsienio, iš jų 164 asmenys išsilavinimą įgiję užsienyje ir turintys užsienio valstybių kvalifikacijas. 2014 m. spalio 1 d. duomenimis, pagal VU nuolatinių studijų programas studijavo 343 užsienio piliečiai. Vokietija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Azerbaidžanas, Gruzija ir Lenkija sudaro pirmąją šalių grupę, kurių piliečių skaičius viršija 10 asmenų. Antrąją grupę sudaro šalys, kurių atstovų skaičius svyruoja tarp 6–10 asmenų. Tai Libanas, Nigerija, Kinija, Kazachstanas, Izraelis, Italija, Turkija, Norvegija ir JAV.