Valstybė finansuos 15,6 tūkst. pirmakursių studijas

Publikuota: 2014 m. liepos 25 d. penktadienis

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išliko toks pat. Šiandien stojantiesiems į aukštąsias mokyklas paskelbti kvietimai pasirašyti studijų sutartis. Pasiūlymus dėl valstybės finansuojamų studijų per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą šiemet gavo beveik 15,6 tūkst. stojančiųjų: 8,3 tūkst. į universitetus, 7,3 tūkst. į kolegijas.

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ir su studijų stipendijomis pakviesti 14 922 asmenys, 2013 m. tokių buvo 14 855.

Dar didesnis dėmesys nei pernai 2014 m. skiriamas valstybės užsakymui – specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Sutartis dėl tikslinio finansavimo studijoms siūloma pasirašyti 665 stojantiesiems, tai yra dukart daugiau nei 2013 m. Siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, sudaromos sąlygas daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Išaugo stojančiųjų susidomėjimas studijomis Kauno technologijos universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete. Mažėja stojančiųjų į Klaipėdos ir Šiaulių universitetus. Vilniaus universitetas valstybės finansuojamų vietų šiemet pritraukė mažiau nei pernai, tačiau siūlo daugiau mokamų vietų.

„Vertinant šiemetinio priėmimo rezultatus stebina, kad praeinamasis balas kai kuriuose universitetuose mažesnis nei kolegijose. Tik keturi universitetai taiko minimalų stojamąjį balą nepriimdami studijuoti visų norinčiųjų, jo kartelė aukščiausia Vilniaus universitete, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Naujajame Mokslo ir studijų įstatyme mūsų numatytas privalomas minimalus slenkstis leis pasiekti, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijoms pasirengę stojantieji.“

91 studijų programa įvairiuose šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamų studentų skaičiaus. „Pirmiausia tai lemia studijų programų smulkumas, siaurumas, iš viso šiemet siūlyta apie 1800 studijų programų. Studentai vengia rinktis labai siauros specializacijos programas, kaip antai sveikatingumo ar logistikos vadyba ir pirmenybę teikia platesnėms, daugiau įsidarbinimo galimybių suteikiančioms programoms, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras. – Aukštosios mokyklos turėtų pagalvoti, kaip padidinti studijų patrauklumą ir kokybę. Valstybė savo ruožtu stiprins tikslinio finansavimo mechanizmą, kad nenukentėtų šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas“.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas pirmą kartą per penkerius metus. Daugiausia lėšų – daugiau nei  trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Finansavimas proporcingai, lyginant su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems skiriamos lėšos mažinamos atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių darbo rinkoje.

Gavę kvietimus studijuoti pasirašyti studijų sutartis turi iki liepos 31 d. Rugpjūčio 1 d. prasidės papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas. Galutiniai 2014 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės rugpjūčio 10 d.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 23 kolegijas – dalyvavo 33 991 stojantysis, iš jų 20 986 – šiemetiniai abiturientai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »