Valstybė finansuos 15,6 tūkst. pirmakursių studijas

Publikuota: 2014 m. liepos 25 d. penktadienis

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išliko toks pat. Šiandien stojantiesiems į aukštąsias mokyklas paskelbti kvietimai pasirašyti studijų sutartis. Pasiūlymus dėl valstybės finansuojamų studijų per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą šiemet gavo beveik 15,6 tūkst. stojančiųjų: 8,3 tūkst. į universitetus, 7,3 tūkst. į kolegijas.

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ir su studijų stipendijomis pakviesti 14 922 asmenys, 2013 m. tokių buvo 14 855.

Dar didesnis dėmesys nei pernai 2014 m. skiriamas valstybės užsakymui – specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Sutartis dėl tikslinio finansavimo studijoms siūloma pasirašyti 665 stojantiesiems, tai yra dukart daugiau nei 2013 m. Siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, sudaromos sąlygas daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Išaugo stojančiųjų susidomėjimas studijomis Kauno technologijos universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete. Mažėja stojančiųjų į Klaipėdos ir Šiaulių universitetus. Vilniaus universitetas valstybės finansuojamų vietų šiemet pritraukė mažiau nei pernai, tačiau siūlo daugiau mokamų vietų.

„Vertinant šiemetinio priėmimo rezultatus stebina, kad praeinamasis balas kai kuriuose universitetuose mažesnis nei kolegijose. Tik keturi universitetai taiko minimalų stojamąjį balą nepriimdami studijuoti visų norinčiųjų, jo kartelė aukščiausia Vilniaus universitete, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Naujajame Mokslo ir studijų įstatyme mūsų numatytas privalomas minimalus slenkstis leis pasiekti, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijoms pasirengę stojantieji.“

91 studijų programa įvairiuose šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamų studentų skaičiaus. „Pirmiausia tai lemia studijų programų smulkumas, siaurumas, iš viso šiemet siūlyta apie 1800 studijų programų. Studentai vengia rinktis labai siauros specializacijos programas, kaip antai sveikatingumo ar logistikos vadyba ir pirmenybę teikia platesnėms, daugiau įsidarbinimo galimybių suteikiančioms programoms, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras. – Aukštosios mokyklos turėtų pagalvoti, kaip padidinti studijų patrauklumą ir kokybę. Valstybė savo ruožtu stiprins tikslinio finansavimo mechanizmą, kad nenukentėtų šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas“.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas pirmą kartą per penkerius metus. Daugiausia lėšų – daugiau nei  trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Finansavimas proporcingai, lyginant su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems skiriamos lėšos mažinamos atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių darbo rinkoje.

Gavę kvietimus studijuoti pasirašyti studijų sutartis turi iki liepos 31 d. Rugpjūčio 1 d. prasidės papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas. Galutiniai 2014 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės rugpjūčio 10 d.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 23 kolegijas – dalyvavo 33 991 stojantysis, iš jų 20 986 – šiemetiniai abiturientai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »