„Veido“ sudarytame universitetų reitinge pirmauja VU

Publikuota: 2014 m. gegužės 27 d. antradienis

Savaitraštis „Veidas“ pateikia jau septynioliktą universitetų reitingą. Vertintas universitetų moksliškumas, finansai, akademinis personalas, tarptautiškumas, darbo rinka, įvaizdis ir įvertinimas. Šiemet „Veidas“ atsisakė skirstymo į privačius ir valstybinius universitetus.

„Veido“ reitinge absoliutus moksliškumo lyderis – VU. 2013 m. jo mokslininkai pelnė penkias Lietuvos mokslo premijas iš septynių. VU vykdė daugiau kaip 350 mokslo projektų, įsteigė keturis atviros prieigos centrus (APC): Informacinių technologijų, Fizinių ir technologijos mokslų, Jungtinį gyvybės mokslų ir Lazerinių tyrimų centrą „Naglis“. Taip pat VU toliau kuria Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą – vieną iš „Saulėtekio“ slėnio projektų, kuriam skirta 238,9 mln. Lt. Antroje vietoje pagal moksliškumo kriterijų – Kauno technologijos universitetas, trečioje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

VU įsiveržė į priekį ir pagal finansavimą (universiteto gebėjimas pritraukti lėšas). Pirmiausia vertinta, kokią dalį pajamų, palyginti su universiteto biudžetu, sudaro pajamos iš mokslinės veiklos, parduodant savo paslaugas verslui ir visuomenei. Šiam kriterijui skirta  60 proc. visos vertės skaičiuojant universiteto reitingą. Antras kriterijus, kuriam skirta 40 proc., – universiteto 2007– 2013 m. gautų ES struktūrinių fondų lėšų dalis nuo bendros visų universitetų gautos ES struktūrinių programų lėšų sumos. Taip pat pateikiamos universitetų 2013 m. biudžetų lėšos, valstybės jiems skirti asignavimai (studijoms, mokslui, administravimo ir ūkio išlaidoms).

Reitingo priekyje atsidūrė universitetai, sugebantys įdarbinti mokslą ir parduoti jį rinkoje. Lyderiu pagal šį kriterijų tapo VU, antroje vietoje – Vytauto Didžiojo universitetas, trečioje – Kauno technologijos universitetas.

Reikia pažymėti, kad Vilniaus universiteto vietą šiame reitinge vis dėlto lėmė ne pajamos už mokslo produkciją, kurios sudaro 22,8 mln. Lt, arba 6 proc. bendro universiteto biudžeto, o per penkerius metus gautos ES struktūrinių programų lėšos – beveik 700 mln. Lt. Tai daugiau nei 47 proc. bendros visų universitetų ES lėšų sumos.

„Veidas“ vertino ir akademinio personalo prabą, svarbiausiu rodikliu pasirinkdamas tai, kokia dalis jo turi mokslo laipsnį. Tam skirta net 90 proc. vertės „svorio“. Dešimtadalis vertinimo priklausė nuo universitetų gebėjimo pasikviesti dėstyti kolegų iš užsienio. Pagal šiuos parametrus irgi lyderiauja VU, surinkęs 83,6 balo. Lietuvos sporto universitetas čia antras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – trečias.

Išanalizavus Lietuvos darbo biržos ir šalies universitetų pateiktus 2013 m. duomenis, sudarytas ir daugiausiai bedarbių „iškepančių“ universitetų sąrašas. Pernai VU baigė 5103 absolventai. Šiuo metu 9,2 proc. jų neturi darbo. Pirmoje vietoje – Vytauto Didžiojo universitetas  (Iš 2204 šio universiteto absolventų 20 proc. neturi darbo).

Atliktas ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų nuomonės tyrimas. Į klausimą, kuriame konkrečiai iš Lietuvoje veikiančių universitetų asmeniškai rinktųsi ar rekomenduotų savo artimiesiems, draugams studijuoti, net 19,8 proc. apklaustųjų atsakė, kad VU (antroje vietoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, trečioje – Kauno technologijos universitetas). VU gali pasigirti ne tik garbingiausia istorija, bet ir plačiausia studijų pasirinkimo galimybe.

Minėtos bendrovės atlikta Lietuvos darbdavių apklausa rodo, kad šiandieninėje darbo rinkoje kaip tinkamiausios vertinamos Vilniaus universiteto absolventų žinios ir gebėjimai. Darbdaviai pastebi, kad jaunuoliams po universitetinių studijų koją pakiša praktinių įgūdžių stoka. Deja, šioje vietoje VU yra vienas lyderių. Tačiau jo studentai neblogai pasirodo per mokomąją praktiką. VU atsidūrė antroje vietoje pagal bendradarbiavimą su įmone ne tik ieškant darbo, bet įtraukiant į mokymą procesą, organizuojamus renginius. Pagal šį kriterijų pirmauja Kauno technologijos universitetas.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »