Verslo valdymo sistemoms – VGTU kurtas dirbtinis intelektas

Publikuota: 2014 m. liepos 18 d. penktadienis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, dirbantys inžinerinės informatikos ir programų inžinerijos srityse, su tarptautine verslo įmone kuria modernią kalbinę-semantinę vertimo technologiją. Ji padės verslo įmonei sutaupyti IT specialistų darbo laiko apdatuojant ir diegiant verslo valdymo sistemas įmonėse. VGTU mokslininkų sukurtas automatinis ataskaitų vertimas nereikalaus vertėjo paslaugų, o supaprastintas jų sugeneravimas bei taisymas atlaisvins programuotojų rankas. Dirbtinio intelekto principais pagrįsta kalbos konvertavimo paslauga bus inovatyvi pasauliniu mastu.

„Dirbtinio intelekto principais grįstos sistemos, darbas su dideliais duomenų kiekiais ir našūs skaičiavimai – tai inžinerinės informatikos profesionalo darbo sritys. Šiuos specialistus galima pavadinti unikalių technologijų, skirtų visuomenei ir verslui, kūrėjais“, – pasakojo VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjas profesorius Dalius Mažeika.

Virtualiai erdvei sujungus visą pasaulį, žmonija, turėdama greitus kompiuterius, jų tinklus, kelia vis naujus reikalavimus ir ieško būdų, kaip išnaudoti technologijų pažangą: „Kai pristatomi išmanieji įrenginiai, turintys prieš 6-8 metus naudotų personalinių kompiuterių galingumą, inžinerinės informatikos specialistai įgyja galimybę kurti paslaugas, veikiančias debesų kompiuterijos principais: atsiranda vis daugiau verslo valdymo, biuro programų, duomenų bazių sistemų paslaugų“, – sakė D. Mažeika. Debesų kompiuterija turi privalumų tiek sistemų kūrėjams, tiek naudotojams: programų kūrėjai ir debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjai gali užtikrinti efektyvų sistemų palaikymą, nes jų administravimas, aptarnavimas, atnaujinimas vyksta centralizuotai. Vartotojai  nesirūpina atnaujinimo paketų diegimu, sistemų palaikymu, licencijomis, serveriais, be to, jų prieigai prie resursų reikalingas tik  kompiuteris ir internetas.

Lietuvoje inžinerinės informatikos specialistai pradėti rengti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmieji studentai mokėsi daugiau matematikos, fizikos. Dabar studentai gilinasi į darbo rinkoje šiuo metu aktualius programų inžinerijos dalykus, programavimo kalbas, mokosi kurti dirbtinio intelekto sistemas.

Kadangi inžinerinės informatikos specialistai sukuria vis daugiau internete veikiančių sistemų, didėja ir internete saugomų konfidencialių asmeninių ar verslo duomenų kiekis. D. Mažeika prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus duomenų saugumas taps vienu pagrindinių inžinerinės informatikos specialistų iššūkių: specialistai kurs neįveikiamas duomenų apsaugos sistemas bankuose, „nenulaužiamas“ pirkimo ir atsiskaitymo sistemas, bandys apsaugoti valstybinėse įstaigose kaupiamus duomenis, konfidencialią verslo įstaigų informaciją.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »