Verslo valdymo sistemoms – VGTU kurtas dirbtinis intelektas

Publikuota: 2014 m. liepos 18 d. penktadienis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, dirbantys inžinerinės informatikos ir programų inžinerijos srityse, su tarptautine verslo įmone kuria modernią kalbinę-semantinę vertimo technologiją. Ji padės verslo įmonei sutaupyti IT specialistų darbo laiko apdatuojant ir diegiant verslo valdymo sistemas įmonėse. VGTU mokslininkų sukurtas automatinis ataskaitų vertimas nereikalaus vertėjo paslaugų, o supaprastintas jų sugeneravimas bei taisymas atlaisvins programuotojų rankas. Dirbtinio intelekto principais pagrįsta kalbos konvertavimo paslauga bus inovatyvi pasauliniu mastu.

„Dirbtinio intelekto principais grįstos sistemos, darbas su dideliais duomenų kiekiais ir našūs skaičiavimai – tai inžinerinės informatikos profesionalo darbo sritys. Šiuos specialistus galima pavadinti unikalių technologijų, skirtų visuomenei ir verslui, kūrėjais“, – pasakojo VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjas profesorius Dalius Mažeika.

Virtualiai erdvei sujungus visą pasaulį, žmonija, turėdama greitus kompiuterius, jų tinklus, kelia vis naujus reikalavimus ir ieško būdų, kaip išnaudoti technologijų pažangą: „Kai pristatomi išmanieji įrenginiai, turintys prieš 6-8 metus naudotų personalinių kompiuterių galingumą, inžinerinės informatikos specialistai įgyja galimybę kurti paslaugas, veikiančias debesų kompiuterijos principais: atsiranda vis daugiau verslo valdymo, biuro programų, duomenų bazių sistemų paslaugų“, – sakė D. Mažeika. Debesų kompiuterija turi privalumų tiek sistemų kūrėjams, tiek naudotojams: programų kūrėjai ir debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjai gali užtikrinti efektyvų sistemų palaikymą, nes jų administravimas, aptarnavimas, atnaujinimas vyksta centralizuotai. Vartotojai  nesirūpina atnaujinimo paketų diegimu, sistemų palaikymu, licencijomis, serveriais, be to, jų prieigai prie resursų reikalingas tik  kompiuteris ir internetas.

Lietuvoje inžinerinės informatikos specialistai pradėti rengti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmieji studentai mokėsi daugiau matematikos, fizikos. Dabar studentai gilinasi į darbo rinkoje šiuo metu aktualius programų inžinerijos dalykus, programavimo kalbas, mokosi kurti dirbtinio intelekto sistemas.

Kadangi inžinerinės informatikos specialistai sukuria vis daugiau internete veikiančių sistemų, didėja ir internete saugomų konfidencialių asmeninių ar verslo duomenų kiekis. D. Mažeika prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus duomenų saugumas taps vienu pagrindinių inžinerinės informatikos specialistų iššūkių: specialistai kurs neįveikiamas duomenų apsaugos sistemas bankuose, „nenulaužiamas“ pirkimo ir atsiskaitymo sistemas, bandys apsaugoti valstybinėse įstaigose kaupiamus duomenis, konfidencialią verslo įstaigų informaciją.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »