Vikas, ką būtina žinoti apie sveikatos draudimą būsimiems užsienio šalių studentams

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 1 d. penktadienis

Artėjant naujiems mokslo metams teritorines ligonių kasas užplūsta vis daugiau būsimų šalies ir užsienio universitetų studentų, besiteiraujančių apie sveikatos draudimą Lietuvoje ir svečiose šalyse. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, visi Lietuvos nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, duomenis apie juos teikia moksleivių ir studentų registrai, tad jiems dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas kreiptis nereikia. Tačiau išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius jaunuoliai patys turi pasirūpinti savo draudimu ir Europos sveikatos draudimo kortele.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Vitkauskienės teigimu, studentai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus ir iš anksto pasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele, gali būti ramūs ir garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuos, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą ir jiems nereikės dėl sveikatos sutrikimų nutraukti studijų ir grįžti namo.

Ar pagalba būtina ir kokia ji turėtų būti, spręs gydytojas. Visose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami pagalbą užsieniečiams, privalo atsižvelgti į kelias sąlygas: ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, į viešnagės trukmę ir gydymo pobūdį, t. y. ar pacientui būtini brangieji tyrimai, ilgas gydymas, reabilitacija ir kt.

L. Vitkauskienė atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelę išduoti gali sutrukdyti  tai, kad būsimi studentai paskuba deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, todėl praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, negali gauti nemokamų gydymo paslaugų.

„Studijuojantiesiems ES  nereikia deklaruoti savo išvykimo. Jei deklaruosite išvykimą, sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje ketinate studijuoti“, – sako L. Vitkauskienė.

Išvykstantiesiems studijuoti į  ES šalių universitetus, sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tada, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) aukštųjų mokyklų reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Pateikti iš Lietuvos aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, reikia ir vykstantiesiems studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas.

L. Vitkauskienė pabrėžia, kad kvietimus studijuoti užsienio šalyse gavę studentai dažnai vietoj akademinės pažymos pateikia minėtą oficialų kvietimą studijuoti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nėra studijuojančiojo statusą patvirtinantis įrodymas.   

„Universiteto kvietimas nėra garantas, kad pakviestasis studijuoti tikrai ten mokysis. Todėl būtina teritorinėms ligonių kasoms pateikti oficialią (ant firminio aukštosios mokyklos blanko) akademinę pažymą, patvirtinančią, kad jaunuolis studijuoja aukštojoje mokykloje“, – primena L. Vitkauskienė.

Jaunuoliai, ketinantys studijuoti už Europos ribų, valstybės lėšomis nėra draudžiami ir savo draudimu turi pasirūpinti patys, t. y. apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »