Vikas, ką būtina žinoti apie sveikatos draudimą būsimiems užsienio šalių studentams

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 1 d. penktadienis

Artėjant naujiems mokslo metams teritorines ligonių kasas užplūsta vis daugiau būsimų šalies ir užsienio universitetų studentų, besiteiraujančių apie sveikatos draudimą Lietuvoje ir svečiose šalyse. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, visi Lietuvos nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, duomenis apie juos teikia moksleivių ir studentų registrai, tad jiems dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas kreiptis nereikia. Tačiau išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius jaunuoliai patys turi pasirūpinti savo draudimu ir Europos sveikatos draudimo kortele.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Vitkauskienės teigimu, studentai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus ir iš anksto pasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele, gali būti ramūs ir garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuos, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą ir jiems nereikės dėl sveikatos sutrikimų nutraukti studijų ir grįžti namo.

Ar pagalba būtina ir kokia ji turėtų būti, spręs gydytojas. Visose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami pagalbą užsieniečiams, privalo atsižvelgti į kelias sąlygas: ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, į viešnagės trukmę ir gydymo pobūdį, t. y. ar pacientui būtini brangieji tyrimai, ilgas gydymas, reabilitacija ir kt.

L. Vitkauskienė atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelę išduoti gali sutrukdyti  tai, kad būsimi studentai paskuba deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, todėl praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, negali gauti nemokamų gydymo paslaugų.

„Studijuojantiesiems ES  nereikia deklaruoti savo išvykimo. Jei deklaruosite išvykimą, sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje ketinate studijuoti“, – sako L. Vitkauskienė.

Išvykstantiesiems studijuoti į  ES šalių universitetus, sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tada, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) aukštųjų mokyklų reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Pateikti iš Lietuvos aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, reikia ir vykstantiesiems studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas.

L. Vitkauskienė pabrėžia, kad kvietimus studijuoti užsienio šalyse gavę studentai dažnai vietoj akademinės pažymos pateikia minėtą oficialų kvietimą studijuoti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nėra studijuojančiojo statusą patvirtinantis įrodymas.   

„Universiteto kvietimas nėra garantas, kad pakviestasis studijuoti tikrai ten mokysis. Todėl būtina teritorinėms ligonių kasoms pateikti oficialią (ant firminio aukštosios mokyklos blanko) akademinę pažymą, patvirtinančią, kad jaunuolis studijuoja aukštojoje mokykloje“, – primena L. Vitkauskienė.

Jaunuoliai, ketinantys studijuoti už Europos ribų, valstybės lėšomis nėra draudžiami ir savo draudimu turi pasirūpinti patys, t. y. apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »