Vilniaus kooperacijos kolegijoje – kultūrų sutarimo, inovacijų ir kūrybiškumo pamokos

Publikuota: 2012 m. gegužės 29 d. antradienis

Baigiantis mokslo metams Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) dviem savaitėms tapo kūrybine dirbtuve ir laikinais namais septynių Europos šalių studentų grupėms – intensyvios programos projekto „Susitelkime ties inovacijomis ir kūrybiškumu“ („Focus on creativity and innovations“) dalyvėms. Portugalijos, Ispanijos, Graikijos, Čekijos, Rumunijos, Turkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų jaunimas bei jų dėstytojai per kūrybiškumą ir inovacijų panaudojimą skatinančias užduotis, darbą tarptautinėse grupėse, specialiai pritaikytą mokymo ir mokymosi aplinką, keitėsi patirtimi, kaip plėtoti ir stiprinti konkurencinį pranašumą.

Šokiai ir dainos laužo barjerus

Kiekviena atvykusi komanda jau turėjo būti paruošusi namų darbus. Vienas jų – savos šalies bei atstovaujamos aukštosios mokyklos pristatymas. Čia jaunimas stengėsi vienas kitą pralenkti išradingumu bei originalumu: vaišino nacionaliniais patiekalais, šoko, dainavo, žaidė tautinius žaidimus. Iš visų išsiskyrė ir išradingumą pademonstravo čekai, kurie atėjo apsirengę savo ledo ritulio komandos marškinėliais. Tuo tarpu Lietuviai vaišino lašinukais, juoda duona, žagarėliais, pyragu, baltu sūriu ir nacionaliniais gėrimais. O atvykusiems jie demonstravo tautinius šokius.

Kaip sako projekto koordinatoriai, pirmojo vakaro tikslas – suartinti dalyvius ir prasklaidyti nejaukumo šydą – pavyko su kaupu. Visi po jo jau būriavosi kartu, o sekančią dieną dirbti buvo daug lengviau.

Inovatyvioms idėjoms reikalinga išlaisvinta energija

Šis projektas skirtas jaunimo ugdymui per kūrybingumą ir inovacijas. Todėl dažnai darbui buvo naudojami žaidimai, interaktyvios paskaitos, edukaciniai užsiėmimai. Juos vedė tiek patys projekto dalyviai, tiek kviestiniai lektoriai iš įvairių institucijų ar įmonių.

Taip Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius Eigirdas Žemaitis pristatė lyderių ir lyderystės pusę. Profesionali aktorė Irma Bagdonavičiūtė jaunimo kūrybiškumui padėjo išsilaisvinti per vaidybą, judesio lavinimą, situacijų pateikimą ir analizę. Svečias iš Turkijos prof. Osman Nuri Ozdogan projekto dalyvių komandoms pasiūlė paskaitą apie inovacijas ir užduotį – statyti tiltus Europai. Pastaroji iš dalyvių pareikalavo susiklausymo, kūrybiškumo ir loginio mąstymo sutelkimo. Tuo tarpu Graikijos atstovas visus mokė pietietiškose šalyse įprastų projekto valdymo subtilybių. Kompanijos „Darnus pasaulis“ savininkas ir VKK dėstytojas Gintaras Bingelis dalijosi patirtimi apie naująsias technologijas, o UPS atstovybės Lietuvoje UAB "Skubios siuntos" atstovė Gintarė Mitkutė ir prof. Woodrow Sears pristatė kultūrinių inovacijų galimybes organizacijos viduje.

Labiausiai visų šalių projekto dalyvius sužavėjo verslo konsultanto Mindaugo Žebrausko („TMD Partners“) paskaita. Jis nustebino jaunimą, įjungęs muziką ir liepęs šokti bei pareiškęs nepradėsiąs toliau dirbti, kol šie neišlaisvins savo energijos. Pasak jo, be energijos negims ir jokios inovatyvios idėjos.

Kūrybiškumas kiekviename žingsnyje

Projekto dalyviai gyveno, dirbo ir daug laiko praleido kolegijos aplinkoje, tačiau tuo neapsiribota. Vilnių jie pažino ne tik iš vakarinio gyvenimo, bet ir orientaciniame žaidime, kurį organizavo viešosios organizacijos „Profat“ vadovė Lina Sodžiutė. Pavyzdžiui, jiems teko užduotis tam tikroje sostinės vietoje susirasti kuo daugiau lietuvių ir su jais ką nors apie minutę veikti (atlikti vienodus šokių judesius). Didžiausias likęs įspūdis – lietuvius sunku išjudinti.

O štai inovatyvių savos šalies kompanijų pristatymas – išjudino ir nustebino juos pačius. Tai buvo dar vienas namų darbas, kur šalys tiesiog pristatė inovatyvias įmones. Čia labiausiai įsiminė portugalai, pasakoję apie įmonę, kuri gamina butelių kamščius ir kitą įvairią produkciją iš kamščiams skirtos medžiagos. Lietuviai, tuo tarpu, kaip inovatyviausią sritį pristatė lazerius. Todėl jiems išskirtinai skyrė ir dar vieną projekto pusdienį, kai kartu su savo kolegomis aplankė Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą, kur įsikūrusi lazeriais prekiaujanti įmonė „Altechna“. Taip svečiai praktiškai pamatė, kas tai naujausios technologijos šioje srityje, kam jos skirtos, kaip jos naudojamos kasdienybėje (pvz., kai kuriems buvo vietoje pagaminti paveiksliukai telefono dangteliui), kokios žymiausios pasaulio kompanijos juos naudoja.

Galiausiai visa tai, ką projekto dalyviams pavyko patiems išmokti bei atrasti, vieną iš dienų jie bandė perteikti jaunesniesiems savo kolegoms. Komandos į svečius Vilniaus kooperacijos kolegijoje pasikvietė Karoliniškių gimnazijos moksleivius ir patys organizavo kūrybiškumo dieną jiems.

Lietuvos sostinės ir jų kultūriniai lobynai

Intensyvios programos projekto „Focus on creativity and innovations“ dalyviai sulaukė ir kultūrinės programos. Jiems vienaip ar kitaip buvo pristatytos net trys Lietuvos sostinės.

Dabartinėje, Vilniuje, jie dirbo, gyveno, linksminosi daugiausiai. Čia taip pat dar turėjo galimybę truputį prisiliesti prie šalies istorijos – apžiūrėti Genocido aukų muziejų, Vilniaus arkikatedros bazilikos požemius. Vieną iš dienų jie lankė ir laikinąją sostinę Kauną. Ten didelį įspūdį svečiams paliko IX fortas. Tiesa, čekams jis buvo per daug skaudus istoriškai, todėl jie šią ekskursiją buvo linkę praleisti, bet vėliau mielai pasivažinėjo Žaliakalnio funikulieriumi ir aplankė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Taip pat svečiai buvo supažindinti ir su senąja Lietuvos sostine Trakais – apžiūrėjo pilį, paragavo kibinų.

Taigi intensyvi projekto dalyvių programa, jų pačių žodžiais tariant, nepaliko abejingų. Graikai, čekai, turkai, rumunai, portugalai ir ispanai susidraugavo su lietuviais, prisilietė prie vieni kitų kultūrinio gyvenimo bei tapo mažaisiais šalies ambasadoriais savo aukštosiose mokyklose. Kadangi tai tęstinis projektas, šių metų komandos neragintos žadėjo surinkti naujas ir kitiems metams, nes gauta patirtis įkvėpė. 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »