Vilniaus universitete – Europos polinių dielektrikų taikymo konferencija

Publikuota: 2014 m. liepos 23 d. trečiadienis

Liepos mėnesį Vilniaus universitete vyko Europos polinių dielektrikų taikymo (ECAPD) konferencija, trukusi net savaitę ir į Vilnių sukvietusi svečių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ši konferencija – tai tarptautinis forumas, kuriame pristatomi ir aptariami naujausi moksliniai tyrimai ir technologinė pažanga polinių dielektrinių medžiagų gamybos, tyrimo bei taikymų srityse. Apie konferenciją ir jos tikslus kalbamės su Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros docentu dr. Robertu Grigalaičiu.

Šios konferencijos tikslas buvo skatinti žinių ir idėjų mainus, spręsti iškilusias problemas, aptarti naujausias tendencijas polinių dielektrikų sintezės, charakterizavimo ir taikymo srityse. Šioje konferencijoje sulaukėme dalyvių iš akademinės visuomenės bei industrijos atstovų. Taip pat dalyvavo jauni mokslininkai, kurie šioje konferencijoje turėjo galimybę pagilinti žinias apie polinius dielektrikus, praplėsti akiratį, užmegzti naujus kontaktus su kolegomis, besidominčiais panašia tematika. Plenariniai, kviestiniai, žodiniai ir stendiniai pranešimai skatino naujų žinių sklaidą ir bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir inžinierių.

ECAPD Vilniaus universitetui buvo ypač svarbi visų pirma tuo, kad pirmą kartą tokio masto renginys buvo surengtas ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalies mokslininkai (ypač jaunieji) turėjo unikalią galimybę jame dalyvauti ir įvertinti savo kompetenciją tarptautiniu lygiu, parodyti savo tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, įgyti naujos patirties ir žinių.

Į konferenciją pavyko sukviesti gana didelį būrį žymių mokslininkų ne tik iš Europos, bet ir iš Japonijos, Kanados, Indijos. Dalyviai turėjo galimybę išklausyti net 20 kviestinių pranešimų pačiomis įvairiausiomis ir aktualiausiomis polinių dielektrikų ir giminingų jiems medžiagų tyrimų bei taikymų temomis. Buvo organizuotos trys paralelinės žodinių pranešimų ir dvi stendinių pranešimų sesijos, kuriose iš viso dalyvavo apie 130 dalyvių. Taigi galima teigti, kad konferencija tikrai pavyko ir buvo naudinga tiek jos dalyviams, tiek mokslo sklaidai ir populiarinimui Vilniaus ir kitiems universitetams Lietuvoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »