Vilniaus universitete taikomi innoSPICE mokymo metodai

Publikuota: 2014 m. gegužės 26 d. pirmadienis

Vilniaus universitete buvo aptarti mokymų, vykusių pagal specialią innoSPICE metodiką, rezultatai. Beveik pusantrų metų trukę mokymai buvo vykdomi imituojant technologijų perdavimo (TP) procesų gebėjimų vertinimą ir ugdant TP gebėjimus. Mokymus vedė konsultantai iš ilgametę TP patirtį turinčio Brėmeno universiteto ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas dr. Antanas Mitašiūnas.

Šiuose mokymuose galimybę dalyvauti turėjo universiteto darbuotojai, rengiantys paraiškas mokslinių tyrimų finansavimui, administruojantys projektus, kuriantys žinias, technologijas, vedantys derybas dėl technologijų perdavimo galimiems verslo partneriams. Pasibaigus mokymams, dr. A. Mitašiūnas ir Davidas Wevetzeris pateikė žinių ir TP Vilniaus universitete vertinimo ataskaitą, rodančią VU brandą TP srityje.

innoSPICE – tai modelis, sukurtas įgyvendinant 2007–2013 m. Baltijos jūros regiono programos projektą „Baltic Organisation and Network of Innovation Transfer Associations“ (BONITA). Šis modelis pateikia naują originalų požiūrį į inovacijas ir žinių perdavimą kaip į „baltą dėžę“. Tradiciškai ši veikla yra traktuojama kaip „juoda dėžė“, kurią siekiama pažinti stebint ir lyginant pradinius duomenis bei rezultatus.

innoSPICE modelio pagrindinė idėja – inovacijos ir žinių perdavimas yra į procesus orientuota veikla, kuri gali būti susisteminta, prižiūrima ir nuolat gerinama. Idėjos šaltinis – programinės įrangos kūrimo veiklos sėkmingas susisteminimas. Programų inžinerijos bendruomenė buvo priversta ieškoti būdų, kaip išspręsti vadinamąją programinės įrangos krizę, kai jos kūrimo projektai sistemingai viršija biudžetą, terminus ar nepasiekia numatyto funkcionalumo. Dėl programinės įrangos kūrimo procesų gebėjimo modelių evoliucijos buvo surasti vertinimo ir gerinimo sprendimai, kurie gali būti taikomi bet kokios į procesus orientuotos veiklos gerinimui.

Mokymų analizė parodė, kad VU gerai vykdomi procesai, susiję su žinių kūrimu, su projektiniais pasiūlymais. Tobulinti reikėtų rinkodaros analizės, žinių, TP ir TP perdavimo rezultatų priežiūros procesus. Siekiant gerinti VU vykdomos kūrybinės veiklos rezultatų panaudojimą, siūloma dokumentais aprašyti TP veiklą. Išsakytos mintys, kad atskiruose VU padaliniuose, ne tik centrinėje administracijoje turėtų būti sudarytos struktūros, užsiimančios žinių, technologijų perdavimu.

Specializuoti praktiniai mokymai vyko įgyvendinant projektą „Technologijų perdavimo gebėjimų ugdymas Lietuvos slėnių mokslo ir studijų institucijose (TP-Uni)“. Projekto koordinatorius – VšĮ „Saulėtekio slėnis“.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »