Vilniaus universiteto mokslininkai prisideda prie kovos su alergija

Publikuota: 2015 m. liepos 27 d. pirmadienis

Liepos pradžioje minėjome Pasaulinę alergijos dieną. Per pastaruosius 30 metų alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. Jau šiandien maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja. Ne veltui kalbama, kad ši liga tampa XXI a. epidemija. Prognozuoja, kad artimiausiu metu nuo įvairių alergijos formų ir bronchinės astmos gali kentėti daugiau nei pusė Žemės gyventojų. Todėl ypač svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į alergijos atsiradimo priežastis, diagnostiką, gydymą ir, svarbiausia, prevenciją.

Tam skiriami įvairūs moksliniai projektai, kuriuose aktyviai dalyvauja ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Neseniai baigtas Medicinos fakulteto (prof. Rūta Dubakienė) kartu su Biotechnologijos institutu (prof. Aurelija Žvirblienė) vykdytas Lietuvos lėtinių neinfekcinių ligų programos alergologijos ALRIGEN projektas, kurio  tikslas – remiantis naujagimių kohortos tyrimais, išsiaiškinti genetinius ir aplinkos veiksnius, galimai nulemiančius alerginių ligų formavimąsi bei sunkių ligos formų, tokių kaip bronchinė astma, riziką. Projekte tirta aplinkos veiksnių įtaka ligos progresavimui, maisto ir žiedadulkių alergenų sąveika. Taip pat atlikti išsamūs genetinių ir molekulinių alerginės ligos veiksnių tyrimai.

Atlikus tyrimus, rastas didžiausias įsijautrinimas beržo ir pelyno žiedadulkių bei namų dulkių erkių alergenui. Ištyrus vieno nukleotido polimorfizmą pasirinktų genų sekose sveikų ir alergija sergančių vaikų grupėse, nustatyta, kad CD14 geno VNP rs2569190 A/A genotipas statistiškai patikimai dažnesnis kontrolinėje grupėje, lyginant su tiriamųjų grupe (p<0,05).

Šiuo metu vykdomas Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos projektas IFAAM (vadovė prof. R. Dubakienė). Tai buvusio VU vykdyto 6 BP projekto EUROPREVALL tęsinys. Jame bus vertinami motinos dietos ir naujagimio mitybos ypatumai, poveikis alergijų paplitimui ir pobūdžiui visoje Europoje. Naudojantis EUROPREVALL Europos naujagimių kohorta, tiriami mokyklinio amžiaus vaikai. Šios kohortos duomenys suvedami į informatikos platformą  Allerg-e-lab tam, kad būtų galima atlikti kompleksinę duomenų analizę profesionaliai sujungtoje į tinklą aplinkoje. Nuo penkerių iki dešimties metų vaikams nustatoma alergija ir klinikinės maisto alergijos išraiškos, įvertinamas jos paplitimas įvairiose Europos šalyse. Tai pat tiriami dažniausių alerginių fenotipų (egzema, astma ir rinitas) paplitimas ir jų santykis su maisto produktais, sulaukus 10 metų.

Tikimasi, kad savo darbais alergologijos srityje Vilniaus universiteto mokslininkai įneš svarų indėlį ir nuties kelius praktiniam gautų žinių panaudojimui.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »