Vilniaus universitetui mokslinę pažangą padeda užtikrinti ir modernėjanti infrastruktūra

Publikuota: 2014 m. birželio 6 d. penktadienis

Vilniaus universitetas, įvertinęs, kad studijų kokybei ne mažiau nei specialistai svarbi moderni infrastruktūra, prieš trejus metus pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“. Visos projekto, kurio biudžetas – per 14 mln. litų, investicijos skiriamos studijų programų technologiniam aprūpinimui VU Filologijos, Komunikacijos, Filosofijos, Kauno humanitariniame fakultetuose, Užsienio kalbų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutuose.

Pasak projekto įgyvendintojų, idėja gimė iš poreikių, kad universitete studentai gautų ne tik atitinkamos studijų srities teorinių žinių, bet ir išmoktų dirbti su tokia įranga, kuri paplitusi lyderiaujančiose darbo rinkose, organizacijose, Lietuvos, užsienio mokslo institucijose, verslo struktūrose. Šiuo metu kuriama pasaulinio lygio humanitarinių ir socialinių mokslų studijų infrastruktūra pagerins studijų programų kokybę, absolventų konkurencingumą darbo rinkoje, o dėstytojams sukurs šiuolaikiškas, patogias darbo sąlygas moksliniams tyrimams ir tobulėjimui.

Projekto metu jau modernizuota filologijos, socialinių studijų krypčių infrastruktūra: įsigyta studijoms ir laboratoriniams tyrimams reikalinga įranga, kompiuterinė ir programinė įranga, suremontuotos patalpos. Moderni vaizdo konferencijų įranga suteikė galimybę plačiau taikyti e. mokymą(si), organizuoti nuotolines įvairių šalies regionų, užsienio lektorių paskaitas, konferencijas. Jau veikiančios šiuolaikiškos tekstų analizės ir redagavimo kompiuterinės programos, sinchroninio vertimo technika bei laboratorijose esanti specialioji įranga skatina lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų plėtrą, intensyvina lituanistikos specialistų edukacinę, mokslinę veiklą. Įrengus specialia filologijos mokslų specifiką atitinkančia programine, kompiuterine įranga aprūpintas modernias užsienio kalbų mokymo auditorijas ir laboratorijas, studentai gali dirbti ne tik su dėstytoju, bet ir savarankiškai.

Rekonstravus iki šiol nenaudojamą pastatą VU Kauno humanitariniame fakultete, netrukus pradės veikti moderni biblioteka. Įdiegus atvirų fondų leidinių identifikavimo ir apsaugos sistemas, VU centrinių rūmų bibliotekoje pagerės lankytojų aptarnavimas ir bibliotekos veiklos sąlygos. Šios sistemos modernizavimas užtikrins bibliotekos fondo leidinių saugumą, pagerins leidinių paieškos, priėmimo ir išdavimo spartą, suteiks lankytojams savarankiškumo ir tiesioginį priėjimą tiek prie spausdintinių, tiek prie skaitmeninių informacijos šaltinių.

Psichologijos, sociologijos ir socialinio darbo krypčių studentams bus įrengtos mokomosios laboratorijos su specializuota įranga žmogaus psichofizikinių ir psichofiziologinių parametrų registravimui, žmogaus ar žmonių grupių elgesio stebėjimui. Tai sudarys sąlygas atlikti patikimus kokybinės analizės tyrimus. Komunikacijos fakulteto studentai galės naudotis moderniausia radijo, TV studijos, paveldo skaitmeninimo ir leidybos technine, programine įranga, kuri naudojama fakulteto studijų programose rengiamų specialistų profesinėje aplinkoje. Paveldo skaitmeninimo laboratorinė įranga bus unikali Lietuvoje. Ji leis įgyti praktinių žinių, kurios, tikimasi, paskatins šios srities proveržį akademinėje visuomenėje ir rinkoje.

Projekto įgyvendinimo metu atnaujintos patalpos, įdiegta moderni įranga pagerins visų pakopų studijų programų kokybę, padidins studentų praktinio mokymosi ir jų mokslinio darbo galimybes. Tai leis VU absolventams per studijas įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje, lengviau integruotis į darbo rinką, dalyvauti Lietuvos ir užsienio institucijose vykdomuose mokslo tyrimuose. Projektą planuojama baigti įgyvendinti iki 2015 m. liepos 30 d.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »