Vilniaus verslo kolegijoje bus mokoma kinų ir švedų kalbų

Publikuota: 2013 m. birželio 6 d. ketvirtadienis

Vienos pirmųjų Lietuvoje nevalstybinių aukštųjų mokyklų – Vilniaus verslo kolegijos – studentai nuo naujų mokslo metų galės mokytis kinų ir švedų kalbų. Tokiu būdu norima parengti verslo specialistus, kurie galėtų dar sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

„Mokytis kinų ir švedų kalbų studentams pasiūlėme atsižvelgdami į pokyčius globaliose rinkose ir žvelgdami ne tik į šiandieną, bet ir tai, kas bus po dešimtmečio. Švedų kalba taptų dideliu privalumu mūsų parengtiems specialistams įsidarbinant Baltijos jūros regione veiklą vystančiose bendrovėse, o kinų kalba, kaip rodo tyrimai, jau po dešimtmečio gali tapti antrąja pagrindine verslo kalba pasaulyje. Aukšto lygio anglų kalbos studijos visada buvo vienas svarbių mūsų kolegijos privalumų, tačiau šiandieniniame verslo pasaulyje vienos kalbos jau nebeužtenka“, – sako Vilniaus verslo kolegijos vadovė Jolanta Skirgailė.

Kinų ir švedų kalbos bus ypač aktualios naują Vilniaus verslo kolegijos studijų programą – Transporto verslo vadybą – besirenkantiems studentams.

„Iš esmės, transporto specialistas yra poliglotas, puikiai išmanantis transporto specifiką. Transporto verslas itin sparčiai augantis sektorius, kurio ryšiai nusidriekę per visą pasaulį. Lietuvos transporto sektorius turi daug kontaktų su Skandinavijos rinka, o krovinių srautas iš Kinijos vis auga, tad švedų ir kinų kalbų mokėjimas bus didžiulis panašumas“, – sako Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas.

Pasak Vilniaus verslo kolegijos direktorės, kinų ir švedų kalbų studijas galės rinktis ne tik būsimieji transporto specialistai, bet ir kitų Kolegijos studijų programų dalyviai. „Pavyzdžiui, svetingumo paslaugų industrijos programos studentai be anglų kalbos aktyviai renkasi ir rusų kalbos studijas. Manau, švedų kalba ir jiems, ir taikomąją anglų kalbą studijuojantiems jaunuoliams bus itin naudinga. Kinų kalbą be transportininkų, matyt, dažniau rinksis verslo vadybos, mobilias technologijas ir robotiką studijuojantys studentai“, - sako J.Skirgailė.

Mokyti Vilniaus verslo kolegijos studentus kinų ir švedų kalbų buvo nuspręsta po konsultacijų su „Investuok Lietuvoje“ specialistais bei verslo atstovais. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios ar ketinančios pradėti veiklą Šiaurės šalių įmonės įdarbintų per 3 000 darbuotojų, kalbančių viena iš Šiaurės kalbų. 

Personalo paieškos ir atrankos kompanijos „Alliance For Recruitment“ duomenimis, vidutinis Šiaurės kalbą mokančio specialisto atlyginimas Lietuvoje šiuo metu yra ženkliai aukštesnis nei vidutinis ir siekia apie 3500 litų.

Pasak Andriaus Franco, „Alliance for Recruitment“ partnerio, švedų kalbos poreikis artimiausiu metu tik didės, nes vis daugiau ir daugiau smulkaus ir vidutinio dydžio Švedijos įmonių dairosi į Baltijos šalis perkelti gamybą arba steigti paslaugų centrus.

„Kinų kalbos poreikis šiuo metu tik formuojasi, tačiau matome Kinijos suaktyvėjimą prekybos su Europos Sąjungos šalimis rinkoje, mezgasi tiesioginiai Lietuvos ir Kinijos verslo ryšiai. Tad kinų kalbos studijos yra investicija į save, kuri ateityje, be abejonės, bus didelis privalumas“, - pastebi „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento vadovas Tadas Jonušas.

„Ir ruošdami naujas studijų programas, ir mokydami studentus glaudžiai bendradarbiaujame su verslu. Tai leidžia užtikrinti, kad Vilniaus verslo kolegijos absolventai turi dideles galimybes po studijų rasti norimą darbą“, – sako kolegijos vadovė J. Skirgailė.

Savaitraščio „Veidas“ ir „Verslo žinių“ skelbtais duomenimis, sėkmingai darbą po mokslų baigimo randančių Vilniaus verslo kolegijos absolventų procentas yra didžiausias tarp visų Lietuvos kolegijų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Vilniuje susirinkę pasaulio mokslininkai keitėsi žiniomis ir patirtimis

Sostinėje ką tik baigėsi dar vienas iš Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtų renginių – tarptautinė konferencija „Novatoriškos informacinės technologijos mokslui, švietimui ir verslui, IIT – 2013“. Vilniaus verslo kolegijos organizuotoje 6-ojoje tarptautinėje k... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »