Vilniaus verslo kolegijoje bus mokoma kinų ir švedų kalbų

Publikuota: 2013 m. birželio 6 d. ketvirtadienis

Vienos pirmųjų Lietuvoje nevalstybinių aukštųjų mokyklų – Vilniaus verslo kolegijos – studentai nuo naujų mokslo metų galės mokytis kinų ir švedų kalbų. Tokiu būdu norima parengti verslo specialistus, kurie galėtų dar sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

„Mokytis kinų ir švedų kalbų studentams pasiūlėme atsižvelgdami į pokyčius globaliose rinkose ir žvelgdami ne tik į šiandieną, bet ir tai, kas bus po dešimtmečio. Švedų kalba taptų dideliu privalumu mūsų parengtiems specialistams įsidarbinant Baltijos jūros regione veiklą vystančiose bendrovėse, o kinų kalba, kaip rodo tyrimai, jau po dešimtmečio gali tapti antrąja pagrindine verslo kalba pasaulyje. Aukšto lygio anglų kalbos studijos visada buvo vienas svarbių mūsų kolegijos privalumų, tačiau šiandieniniame verslo pasaulyje vienos kalbos jau nebeužtenka“, – sako Vilniaus verslo kolegijos vadovė Jolanta Skirgailė.

Kinų ir švedų kalbos bus ypač aktualios naują Vilniaus verslo kolegijos studijų programą – Transporto verslo vadybą – besirenkantiems studentams.

„Iš esmės, transporto specialistas yra poliglotas, puikiai išmanantis transporto specifiką. Transporto verslas itin sparčiai augantis sektorius, kurio ryšiai nusidriekę per visą pasaulį. Lietuvos transporto sektorius turi daug kontaktų su Skandinavijos rinka, o krovinių srautas iš Kinijos vis auga, tad švedų ir kinų kalbų mokėjimas bus didžiulis panašumas“, – sako Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas.

Pasak Vilniaus verslo kolegijos direktorės, kinų ir švedų kalbų studijas galės rinktis ne tik būsimieji transporto specialistai, bet ir kitų Kolegijos studijų programų dalyviai. „Pavyzdžiui, svetingumo paslaugų industrijos programos studentai be anglų kalbos aktyviai renkasi ir rusų kalbos studijas. Manau, švedų kalba ir jiems, ir taikomąją anglų kalbą studijuojantiems jaunuoliams bus itin naudinga. Kinų kalbą be transportininkų, matyt, dažniau rinksis verslo vadybos, mobilias technologijas ir robotiką studijuojantys studentai“, - sako J.Skirgailė.

Mokyti Vilniaus verslo kolegijos studentus kinų ir švedų kalbų buvo nuspręsta po konsultacijų su „Investuok Lietuvoje“ specialistais bei verslo atstovais. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios ar ketinančios pradėti veiklą Šiaurės šalių įmonės įdarbintų per 3 000 darbuotojų, kalbančių viena iš Šiaurės kalbų. 

Personalo paieškos ir atrankos kompanijos „Alliance For Recruitment“ duomenimis, vidutinis Šiaurės kalbą mokančio specialisto atlyginimas Lietuvoje šiuo metu yra ženkliai aukštesnis nei vidutinis ir siekia apie 3500 litų.

Pasak Andriaus Franco, „Alliance for Recruitment“ partnerio, švedų kalbos poreikis artimiausiu metu tik didės, nes vis daugiau ir daugiau smulkaus ir vidutinio dydžio Švedijos įmonių dairosi į Baltijos šalis perkelti gamybą arba steigti paslaugų centrus.

„Kinų kalbos poreikis šiuo metu tik formuojasi, tačiau matome Kinijos suaktyvėjimą prekybos su Europos Sąjungos šalimis rinkoje, mezgasi tiesioginiai Lietuvos ir Kinijos verslo ryšiai. Tad kinų kalbos studijos yra investicija į save, kuri ateityje, be abejonės, bus didelis privalumas“, - pastebi „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento vadovas Tadas Jonušas.

„Ir ruošdami naujas studijų programas, ir mokydami studentus glaudžiai bendradarbiaujame su verslu. Tai leidžia užtikrinti, kad Vilniaus verslo kolegijos absolventai turi dideles galimybes po studijų rasti norimą darbą“, – sako kolegijos vadovė J. Skirgailė.

Savaitraščio „Veidas“ ir „Verslo žinių“ skelbtais duomenimis, sėkmingai darbą po mokslų baigimo randančių Vilniaus verslo kolegijos absolventų procentas yra didžiausias tarp visų Lietuvos kolegijų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Vilniuje susirinkę pasaulio mokslininkai keitėsi žiniomis ir patirtimis

Sostinėje ką tik baigėsi dar vienas iš Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtų renginių – tarptautinė konferencija „Novatoriškos informacinės technologijos mokslui, švietimui ir verslui, IIT – 2013“. Vilniaus verslo kolegijos organizuotoje 6-ojoje tarptautinėje k... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »