Visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Publikuota: 2013 m. lapkričio 8 d. penktadienis

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje visiems Lietuvos abiturientams nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis – ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių. Kaip ir pernai, rašydami rašinį, abiturientai galės rinktis vieną iš keturių temų. Prie kiekvienos temos bus pateikta po tris autorius, iš kurių bent vieną privalu pasirinkti.

Tai numato švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio spalio pabaigoje pasirašytas įsakymas dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimo.

Pakeitimai priimti atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šių metų birželio 18 d. sprendimą, kad nuo rugsėjo 1 dienos nebegalioja Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 20 punktas. Šiuo punktu buvo nustatyta skirtinga rašinio apimtis mokiniams iš mokyklų lietuvių kalba ir iš mokyklų tautinių mažumų kalbomis.

Taip pat buvo atsižvelgta į praėjusios brandos egzaminų sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino analizės rezultatus, Bendrojo ugdymo tarybos rekomendacijas.

Po šio egzamino atlikta išsami statistinė ir dalykinė analizė parodė, kad septynių autorių, pateiktų prie kiekvienos temos, skaičius nepagrįstas, kad mažesnės apimties darbų turinys buvo įvertintas mažiau taškų, nes trumpesnės apimties darbuose mokiniams buvo sunku atskleisti temą. Beje, statistinės analizės duomenimis, dauguma mokinių iš mokyklų tautinės mažumos kalba nepaisė apimties palengvinimų ir rašė ilgesnės apimties, išsamesnius rašinius.  

Tačiau įvertinus padėtį, kad per dvylika mokymosi metų tautinių mažumų mokyklų mokiniai nesimokė lietuvių kalbos ir literatūros tokiomis apimtimis kaip jų bendraamžiai mokyklose lietuvių mokomąja kalba, vertinimo normos skirsis. Tai numatyta pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m., kai mokyklas baigs mokiniai, mokęsi pagal vienodas lietuvių kalbos mokymo programas ir visose mokyklose išsilygins lietuvių kalbos mokymuisi skiriamas laikas.  Iki tol kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba rašiniai kalbos taisyklingumo ir raiškos požiūriu  bus vertinami skirtingai, palaipsniui einant vienodinimo linkme.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

LVAT sprendimas dėl lietuvių kalbos egzamino laikiusiųjų rezultatams jokios įtakos neturi

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad teismo sprendimas, kad palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, 2013 m. brandos egzaminų sesijos rezultatams jokios... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »