Visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Publikuota: 2013 m. lapkričio 8 d. penktadienis

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje visiems Lietuvos abiturientams nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis – ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių. Kaip ir pernai, rašydami rašinį, abiturientai galės rinktis vieną iš keturių temų. Prie kiekvienos temos bus pateikta po tris autorius, iš kurių bent vieną privalu pasirinkti.

Tai numato švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio spalio pabaigoje pasirašytas įsakymas dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimo.

Pakeitimai priimti atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šių metų birželio 18 d. sprendimą, kad nuo rugsėjo 1 dienos nebegalioja Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 20 punktas. Šiuo punktu buvo nustatyta skirtinga rašinio apimtis mokiniams iš mokyklų lietuvių kalba ir iš mokyklų tautinių mažumų kalbomis.

Taip pat buvo atsižvelgta į praėjusios brandos egzaminų sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino analizės rezultatus, Bendrojo ugdymo tarybos rekomendacijas.

Po šio egzamino atlikta išsami statistinė ir dalykinė analizė parodė, kad septynių autorių, pateiktų prie kiekvienos temos, skaičius nepagrįstas, kad mažesnės apimties darbų turinys buvo įvertintas mažiau taškų, nes trumpesnės apimties darbuose mokiniams buvo sunku atskleisti temą. Beje, statistinės analizės duomenimis, dauguma mokinių iš mokyklų tautinės mažumos kalba nepaisė apimties palengvinimų ir rašė ilgesnės apimties, išsamesnius rašinius.  

Tačiau įvertinus padėtį, kad per dvylika mokymosi metų tautinių mažumų mokyklų mokiniai nesimokė lietuvių kalbos ir literatūros tokiomis apimtimis kaip jų bendraamžiai mokyklose lietuvių mokomąja kalba, vertinimo normos skirsis. Tai numatyta pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m., kai mokyklas baigs mokiniai, mokęsi pagal vienodas lietuvių kalbos mokymo programas ir visose mokyklose išsilygins lietuvių kalbos mokymuisi skiriamas laikas.  Iki tol kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba rašiniai kalbos taisyklingumo ir raiškos požiūriu  bus vertinami skirtingai, palaipsniui einant vienodinimo linkme.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

LVAT sprendimas dėl lietuvių kalbos egzamino laikiusiųjų rezultatams jokios įtakos neturi

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad teismo sprendimas, kad palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, 2013 m. brandos egzaminų sesijos rezultatams jokios... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »