Visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Publikuota: 2013 m. lapkričio 8 d. penktadienis

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje visiems Lietuvos abiturientams nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis – ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių. Kaip ir pernai, rašydami rašinį, abiturientai galės rinktis vieną iš keturių temų. Prie kiekvienos temos bus pateikta po tris autorius, iš kurių bent vieną privalu pasirinkti.

Tai numato švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio spalio pabaigoje pasirašytas įsakymas dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimo.

Pakeitimai priimti atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šių metų birželio 18 d. sprendimą, kad nuo rugsėjo 1 dienos nebegalioja Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 20 punktas. Šiuo punktu buvo nustatyta skirtinga rašinio apimtis mokiniams iš mokyklų lietuvių kalba ir iš mokyklų tautinių mažumų kalbomis.

Taip pat buvo atsižvelgta į praėjusios brandos egzaminų sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino analizės rezultatus, Bendrojo ugdymo tarybos rekomendacijas.

Po šio egzamino atlikta išsami statistinė ir dalykinė analizė parodė, kad septynių autorių, pateiktų prie kiekvienos temos, skaičius nepagrįstas, kad mažesnės apimties darbų turinys buvo įvertintas mažiau taškų, nes trumpesnės apimties darbuose mokiniams buvo sunku atskleisti temą. Beje, statistinės analizės duomenimis, dauguma mokinių iš mokyklų tautinės mažumos kalba nepaisė apimties palengvinimų ir rašė ilgesnės apimties, išsamesnius rašinius.  

Tačiau įvertinus padėtį, kad per dvylika mokymosi metų tautinių mažumų mokyklų mokiniai nesimokė lietuvių kalbos ir literatūros tokiomis apimtimis kaip jų bendraamžiai mokyklose lietuvių mokomąja kalba, vertinimo normos skirsis. Tai numatyta pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m., kai mokyklas baigs mokiniai, mokęsi pagal vienodas lietuvių kalbos mokymo programas ir visose mokyklose išsilygins lietuvių kalbos mokymuisi skiriamas laikas.  Iki tol kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba rašiniai kalbos taisyklingumo ir raiškos požiūriu  bus vertinami skirtingai, palaipsniui einant vienodinimo linkme.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

LVAT sprendimas dėl lietuvių kalbos egzamino laikiusiųjų rezultatams jokios įtakos neturi

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad teismo sprendimas, kad palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, 2013 m. brandos egzaminų sesijos rezultatams jokios... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »