Žurnale „Nature“ – ir VU archeologo pavardė

Publikuota: 2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienis

Prestižiniame mokslo žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“ (Population genomics of Bronze Age Eurasia), kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. Vienas šio straipsnio bendraautorių – VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doc. Algimantas Merkevičius.

Pasako jo, taikant naujos kartos inovatyvią genetinių tyrimų metodiką, buvo ištirtas 101 senosios populiacijos ėminys, datuojamas III–I tūkst. pr. Kr. iš didelės Eurazijos dalies: Šiaurės Italijos, Centrinės ir Šiaurės Europos, regiono tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų bei regionų į šiaurės rytus nuo pastarojo, maždaug iki Uralo kalnų ir Sibiro. Panaudoti ir Rytų Baltijos regiono senųjų gyventojų ėminiai iš Estijos ir Lietuvos. Naujos genetinių tyrimų technologijos ir metodika leido gauti įvairią, gana patikimą informaciją apie senuosius gyventojus.

„Iki minimų tyrimų archeologai buvo nustatę, kad III–II tūkst. pr. Kr. laikotarpis Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europoje bei dalyje Azijos buvo labai dinamiškas, kupinas didelių kultūrinių pokyčių. Diskutuota, ar šiuos pokyčius lėmė idėjų sklaida, ar žmonių migracija, sudariusi sąlygas ir indoeuropiečių kalboms bei tam tikro genotipo savybėms plisti“,– pasakoja doc. A. Merkevičius.

„Nature“ žurnale paskelbta genetinių tyrimų duomenų analizė atskleidė, kad populiacijų, III tūkst. pr. Kr. gyvenusių teritorijoje į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų, genetiniai duomenys artimi su Šiaurės ir Vidurio Europos gyventojų, gyvenusių panašiu ir vėlesniu laikotarpiais, genetiniais duomenimis, taip pat su dalies šiuolaikinių Eurazijos gyventojų genetiniais duomenimis. Tuo tarpu Šiaurės ir Vidurio Europos ankstesnės medžiotojų ir rankiotojų bei ankstyvųjų žemdirbių populiacijos genetiniai duomenys su anksčiau minėtų populiacijų duomenimis skiriasi daugiau.

„Straipsnyje teigiame, kad III tūkst. pr. Kr. didelės klajoklių gyvulių augintojų grupės iš Europos stepių migravo į Šiaurės ir Centrinę Europą ir asimiliavo šių regionų vietinius medžiotojus rankiotojus, ankstyvuosius žemdirbius. Susikūrė naujas indoeuropiečių etnosas, kuris plito toliau į vakarus, pietus, šiaurę ir ypač rytus. Šio gyventojų judėjimo metu susiformavo baltai, germanai, keltai ir kitos indoeuropiečių tautos. Į regioną atkeliavus didelėms žmonių grupėms, keitėsi gyventojų kalba, kultūra ir genetika“, – paaiškina archeologas.

Remiantis genetinių duomenų analize, galima teigti, kad į Šiaurės ir Centrinę Europą iš stepių zonos atkeliavę klajokliai gyvulių augintojai jau vartojo pieną, jo produktus ir labiau toleravo laktozę, tačiau šie genetiniai tyrimai atskleidė, kad net po indoeuropiečių išplitimo III–II tūkst. pr. Kr. laktozės toleravimas Europoje dar buvo minimalus.

Nauji genetinių tyrimų duomenys patvirtino ir lietuvių kilmės archeologės prof. Marijos Gimbutienės indoeuropiečių susidarymo ir išplitimo teoriją.

Šiam projektui svarbus ir Rytų Baltijos regionas. Doc. A. Merkevičius pateikė ėminius ir archeologinių tyrimų duomenis iš Turlojiškės archeologinio komplekso (Pietų Lietuva): „Šis archeologinis objektas atsitiktinai surastas 1930 metais ir vėliau, tiesinant Kirsnos upės vagą ir kasant durpes. Uždurpėjusioje teritorijoje aptikta žmonių palaikų, archeologinių radinių, tačiau pastarųjų vietos nebuvo lokalizuotos. 1995–1996 metais Turlojiškės archeologinis objektas buvo lokalizuotas žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu.“

Per kelis tyrimų sezonus surasta kapų ir paaukotų asmenų, keletas archeologinių gyvenviečių, datuojamų II–I tūkst. pr. Kr. Ši medžiaga ir archeologinių tyrimų duomenys puikiai tiko skandinavų genetikų ir archeologų vykdomam projektui. Jam vadovavo Danijos ir Švedijos tyrėjai: Kopenhagos universiteto genetikai prof. Morten E. Allentoft, prof. Eske Willerslev, prof. Martin Sikora, Geteborgo universiteto archeologas dr. Karl Göran Sjögren ir kiti mokslininkai, sutelkę projektui per 60 mokslininkų grupę iš 44 mokslo institucijų, esančių 15-oje pasaulio šalių.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »