Žurnale „Nature“ – ir VU archeologo pavardė

Publikuota: 2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienis

Prestižiniame mokslo žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“ (Population genomics of Bronze Age Eurasia), kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. Vienas šio straipsnio bendraautorių – VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doc. Algimantas Merkevičius.

Pasako jo, taikant naujos kartos inovatyvią genetinių tyrimų metodiką, buvo ištirtas 101 senosios populiacijos ėminys, datuojamas III–I tūkst. pr. Kr. iš didelės Eurazijos dalies: Šiaurės Italijos, Centrinės ir Šiaurės Europos, regiono tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų bei regionų į šiaurės rytus nuo pastarojo, maždaug iki Uralo kalnų ir Sibiro. Panaudoti ir Rytų Baltijos regiono senųjų gyventojų ėminiai iš Estijos ir Lietuvos. Naujos genetinių tyrimų technologijos ir metodika leido gauti įvairią, gana patikimą informaciją apie senuosius gyventojus.

„Iki minimų tyrimų archeologai buvo nustatę, kad III–II tūkst. pr. Kr. laikotarpis Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europoje bei dalyje Azijos buvo labai dinamiškas, kupinas didelių kultūrinių pokyčių. Diskutuota, ar šiuos pokyčius lėmė idėjų sklaida, ar žmonių migracija, sudariusi sąlygas ir indoeuropiečių kalboms bei tam tikro genotipo savybėms plisti“,– pasakoja doc. A. Merkevičius.

„Nature“ žurnale paskelbta genetinių tyrimų duomenų analizė atskleidė, kad populiacijų, III tūkst. pr. Kr. gyvenusių teritorijoje į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų, genetiniai duomenys artimi su Šiaurės ir Vidurio Europos gyventojų, gyvenusių panašiu ir vėlesniu laikotarpiais, genetiniais duomenimis, taip pat su dalies šiuolaikinių Eurazijos gyventojų genetiniais duomenimis. Tuo tarpu Šiaurės ir Vidurio Europos ankstesnės medžiotojų ir rankiotojų bei ankstyvųjų žemdirbių populiacijos genetiniai duomenys su anksčiau minėtų populiacijų duomenimis skiriasi daugiau.

„Straipsnyje teigiame, kad III tūkst. pr. Kr. didelės klajoklių gyvulių augintojų grupės iš Europos stepių migravo į Šiaurės ir Centrinę Europą ir asimiliavo šių regionų vietinius medžiotojus rankiotojus, ankstyvuosius žemdirbius. Susikūrė naujas indoeuropiečių etnosas, kuris plito toliau į vakarus, pietus, šiaurę ir ypač rytus. Šio gyventojų judėjimo metu susiformavo baltai, germanai, keltai ir kitos indoeuropiečių tautos. Į regioną atkeliavus didelėms žmonių grupėms, keitėsi gyventojų kalba, kultūra ir genetika“, – paaiškina archeologas.

Remiantis genetinių duomenų analize, galima teigti, kad į Šiaurės ir Centrinę Europą iš stepių zonos atkeliavę klajokliai gyvulių augintojai jau vartojo pieną, jo produktus ir labiau toleravo laktozę, tačiau šie genetiniai tyrimai atskleidė, kad net po indoeuropiečių išplitimo III–II tūkst. pr. Kr. laktozės toleravimas Europoje dar buvo minimalus.

Nauji genetinių tyrimų duomenys patvirtino ir lietuvių kilmės archeologės prof. Marijos Gimbutienės indoeuropiečių susidarymo ir išplitimo teoriją.

Šiam projektui svarbus ir Rytų Baltijos regionas. Doc. A. Merkevičius pateikė ėminius ir archeologinių tyrimų duomenis iš Turlojiškės archeologinio komplekso (Pietų Lietuva): „Šis archeologinis objektas atsitiktinai surastas 1930 metais ir vėliau, tiesinant Kirsnos upės vagą ir kasant durpes. Uždurpėjusioje teritorijoje aptikta žmonių palaikų, archeologinių radinių, tačiau pastarųjų vietos nebuvo lokalizuotos. 1995–1996 metais Turlojiškės archeologinis objektas buvo lokalizuotas žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu.“

Per kelis tyrimų sezonus surasta kapų ir paaukotų asmenų, keletas archeologinių gyvenviečių, datuojamų II–I tūkst. pr. Kr. Ši medžiaga ir archeologinių tyrimų duomenys puikiai tiko skandinavų genetikų ir archeologų vykdomam projektui. Jam vadovavo Danijos ir Švedijos tyrėjai: Kopenhagos universiteto genetikai prof. Morten E. Allentoft, prof. Eske Willerslev, prof. Martin Sikora, Geteborgo universiteto archeologas dr. Karl Göran Sjögren ir kiti mokslininkai, sutelkę projektui per 60 mokslininkų grupę iš 44 mokslo institucijų, esančių 15-oje pasaulio šalių.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »